2017 m. lapkričio 20 d.
Naujienos
Apie biurą
ES reikalų svarstymas Seime
Europos Parlamento nariai iš Lietuvos
Bendra informacija apie ES
Euras Lietuvoje
Europos Sąjungos institucijos
Aktualūs dokumentai
Klauskite - atsakome
Skaitykla
Seimo EIB renginiai
Europos Savaitė Seime
Seimo Europos klubas
Pirmininkavimas ES Tarybai
IPEX ir Seimas

 

 

Prisijungimo vardas: 

Slaptažodis: 
Prisiminti
 

EURO ZONA. EURAS LIETUVOJE

 

Euro zonos istorija

Euras – 19 iš 28 ES šalių bendra valiuta, kuria kasdien naudojasi apie 338,6 mln. Žmonių Euro naudojimas yra laikomas vienas svarbiausių Europos Sąjungos pasiekimų. Visos 19 šalių, kurios yra įsivedusios eurą, kartu vadinamos euro zona.  Euro istorija prasidėjo, kai ES lyderiai susitarė pagal 1992 m. pasirašytą Mastrichto sutartį sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) ir joje naudoti bendrą valiutą. Bendros valiutos nauda akivaizdi kiekvienam keliaujančiam į užsienį ar apsiperkančiam internetu kitos ES šalies interneto svetainėje. 1999 m. sausio 1 d. euras pradėtas naudoti kaip virtuali valiuta mokėjimams negrynaisiais pinigais ir apskaitos tikslais. Euro banknotai ir monetos apyvartoje pradėti naudoti nuo 2002 m. sausio 1 d.

 

Norėdama įsivesti eurą, ES šalis narė turi išpildyti tam tikras sąlygas (atitkti vadinamuosius Mastrichto kriterijus), kurios nurodytos Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartyje. Joje numatyta, kad valstybės narės pasirengimas pereiti prie bendros valiutos vertinamas pagal penkis kriterijus:

 

  • infliacija negali daugiau kaip 1,5 procentinio punkto viršyti trijų ES valstybių narių, kuriose infliacijos lygis yra žemiausias, infliacijos vidurkio;

  • bendrojo šalies biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. BVP;

  • valstybės skola turi būti ne didesnė kaip 60 proc. BVP;

  • ilgalaikės palūkanų normos negali būti didesnės už trijų ES valstybių narių, kuriose infliacijos lygis yra žemiausias, praėjusių metų ilgalaikių palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2 procentiniais punktais;

  • šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus neperžengti nustatytų svyravimo ribų. 

Euro projektui sukurti prireikė ne vienerių planavimo ir rengimosi metų – buvo ieškoma estetinio patrauklumo, praktinių aspektų ir saugumo savybių pusiausvyros. Buvo sukurti septyni banknotai ir aštuonios monetos, kuriuos pradėta naudoti 2002 m. sausio mėn. Visose euro zonos šalyse naudojami banknotai yra vienodi. Monetų viena pusė taip pat yra vienoda, o kita pusė – skiriasi: joje pavaizduotas konkrečios šalies sukurtas piešinys. 

Išimtinė teisė duoti leidimą euro zonos šalių centriniams bankams leisti eurų banknotus priklauso Europos centriniam bankui (ECB). Už eurų banknotų gamybą ir paleidimą į apyvartą atsako nacionaliniai centriniai bankai. Euro zonos valstybių narių leidžiamų eurų monetų kiekius kiekvienais metais patvirtina ECB, o jų gamyba patikėta nacionalinėms monetų kalykloms.

 

Euro banknotai ir monetos

Kaip ir visos valiutos, euras turi savo pavadinimą ir simbolį: šią valiutą pavadinti „euru“ buvo nuspręsta 1995 m. Madrido Europos Vadovų Tarybos susitikime, rengiantis bendros valiutos įvedimui. Euro simbolio „€“ pasirinkimui įtakos turėjo Graikų kalbos abėcėlės raidė epsilon („Є“). Šis simbolis reiškia ir pirmąją žodžio „Europa“ raidę lotyniškojoje abėcėlėje, o dvi lygiagrečios, skersai simbolio nubrėžtos linijos reiškia stabilumą. Europos Komisija surengė euro simbolio projekto vidaus konkursą. Buvo apsvarstyta apie 30 projektų, dešimt iš jų buvo pateikta visuomenei, o galutinis variantas pasirinktas remiantis dviem trumpais pasiūlymų sąrašais, kuriuos 1995 m. pateikė Komisijos pirmininkas Jacquesas Santeras ir Komisijos narys Yvesas Thibaultas de Silguy. 


Dėl skirtingo eurų banknotų dydžio ir kontrastingų spalvų bei reljefinių raštų žmonėms, įskaitant žmones su regėjimo negalia, yra lengviau atpažinti kupiūras. Banknotai leidžiami 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų kupiūromis. Siekiant apsaugoti nuo padirbimo ir kad būtų lengviau atpažinti tikrus eurų banknotus, jie apsaugoti įvairiomis saugumo priemonėmis, tokiomis kaip vandens ženklai, saugumo siūlelis ir holograma. 

Pažangios techninės specifikacijos buvo sukurtos siekiant apsaugoti ir eurų monetas, todėl padirbti šias monetas, ypač 1 ir 2 eurų monetas ypač sunku. Visos aštuonios skirtingos vertės monetos skiriasi dydžiu, spalva ir storiu; gaminamos 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 euro centų bei 1 ir 2 eurų vertės monetos.  

Nuo 2002 m. sausio 1 d. apyvartoje yra septynių nominalų eurų banknotų (5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų). Autorių teisės į eurų banknotų dizainą priklauso Europos Centriniam Bankui (ECB). Kiekvienas banknotas yra skirtingos spalvos ir dydžio. Kuo didesnis nominalas, tuo didesnis banknotas. Banknotų averse (bendrojoje pusėje) atvaizduoti langai ir vartai simbolizuoja atvirumą, bendradarbiavimą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Taip pat atvaizduoti Europos žemėlapis ir Europos Sąjungos vėliava. Keletas požymių akliesiems ir silpnaregiams leidžia atskirti įvairių nominalų banknotus. 

2013 m. apyvartoje pasirodė pirmieji naujos antrosios serijos, pavadintos „Europa“, banknotai. Ji pradėta 5 eurų naujo dizaino banknotu ir bus tęsiama kitų nominalų naujais banknotais. 2014 m. rugsėjo 23 d. apyvartoje pasirodė naujasis 10 eurų banknotas. Galioja ir senieji, ir naujieji banknotai. Europos Centrinis Bankas 23 kalbomis paskelbė reklaminį klipą, skirtą naujajam 10 eurų banknotui. 

2015 m. vasario 24 d. Europos Centrinio Banko (ECB) Pirmininkas Mario Draghi Frankfurte (Vokietija) pristatė naująjį 20 eurų banknotą. Jis apyvartoje pasirodė 2015 m. lapkričio 25 d.


Euras Lietuvoje 

Lietuvos Respublikos piniginis vienetas – euras nuo 2015 m. sausio 1 d., jį sudaro 100 centų. 

Lietuvoje naudojamos aštuonių nominalų eurų apyvartinės monetos (1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų, 1 ir 2 eurų). Apyvartinės monetos turi bendrą europinę pusę ir savitą nacionalinę pusę.  

5, 2 ir 1 euro centų monetų bendrojoje pusėje ant gaublio atvaizduota Europa kartu su Afrika ir Azija. 

2 ir 1 eurų, 50, 20 ir 10 centų monetose bendrųjų pusių dizainai yra dviejų variantų: pirmajame variante atvaizduota Europos Sąjunga (ES) iki jos išsiplėtimo 2004 m. gegužės 1 d. , o antrajame – geografinis Europos atvaizdas (nuo 2007 m. sausio 1 d.). Pagal nacionalinę pusę galima atpažinti monetą išleidusią šalį. Monetų nacionalinėse pusėse panaudoti kiekvienai šaliai būdingi elementai, aplink kuriuos apskritimu išdėstyta 12 ES žvaigždžių. Nors viena (nacionalinė) jų pusė ir kitokia, tačiau visos eurų monetos galioja visoje euro zonoje. Lietuvos išleistos eurų monetos  – su mūsų valstybės herbo Vyčio simboliu. 

Gali pasitaikyti 2 eurų monetų, kurių nacionalinė pusė neįprasta, ir tikėtina, kad tai – proginė moneta. 2 eurų proginės monetos skirtos tik didelės nacionalinės ar europinės svarbos dalykams paminėti. 

Didelio nominalo monetos – 1 ir 2 eurų – yra dvispalvės (sidabro ir aukso spalvos). Vidutinio nominalo monetos – 10, 20 ir 50 centų – yra aukso spalvos, o mažo nominalo monetos – 1, 2 ir 5 centų – vario spalvos.

2014 m. birželio 4 d. Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas paskelbė pranešimus apie ES šalių konvergenciją (atitikimą Mastrichto kriterijams). Europos Komisija teikė pasiūlymą (rekomendaciją) dėl euro įvedimo ES šalyje (kuri atitiko Mastrichto kriterijus) nuo tam tikros datos – paprastai ateinančių metų pradžios.
2014 m. birežlio 19-20 d. Vyko diskusija euro grupėje/ECOFIN dėl Europos Komisijos rekomendacijos
2014 m. birželio 26-27 d. Pranešimus apie konvergenciją ir Europos Komisijos pasiūlymą svarstė Europos Vadovų Taryba.

2014 m. liepos mėn.  Savo rekomendaciją pateikė Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komitetas.

2014 m. liepos 14-17 d. vyko balsavimas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje. Atsižvelgusi į rekomendacijas, galutinį sprendimą dėl šalies priėmimo į euro zoną priimė ES Ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN) rašytine procedūra arba kitos formacijos Taryba. 

Nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuva įsitrauks į trisdešimt keturias valstybes apimančią elektroninių mokėjimų eurais erdvę, vadinamą SEPA. Nuo tos dienos, atliekant vietinius mokėjimus ir mokėjimus į kitas SEPA šalis, bus pildoma ta pati mokėjimo nurodymo forma, o mokėjimams atlikti ar gauti pakaks vienos sąskaitos bet kurioje SEPA šalyje.

 

Daugiau informacijos apie eurozoną ir eurą, euro įvedimą Lietuvoje galima surasti pagal šias nuorodas:

http://ec.europa.eu/economy_finance/euro/index_lt.htm

https://www.ecb.europa.eu/ecb/html/index.lt.html

http://www.euras.lt/  

http://www.lietuvosbankas.lt/.

 
 
 
 
 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
  0102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
Lapkritis
    2017     
 
 
{Europa go}