2017 m. lapkričio 20 d.
Naujienos
Apie biurą
ES reikalų svarstymas Seime
Europos Parlamento nariai iš Lietuvos
Bendra informacija apie ES
Euras Lietuvoje
Europos Sąjungos institucijos
Aktualūs dokumentai
Klauskite - atsakome
Skaitykla
Seimo EIB renginiai
Europos Savaitė Seime
Seimo Europos klubas
Pirmininkavimas ES Tarybai
IPEX ir Seimas

 

 

Prisijungimo vardas: 

Slaptažodis: 
Prisiminti
 

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS

 

 

Europos Sąjungos sprendimų priėmimo sistema yra unikali ir nuolatos tobulinama. Sutartimis (vadinamaisiais pirminiais teisės aktais) grindžiama daug antrinių teisės aktų, kasdien tiesiogiai veikiančių ES piliečių gyvenimą. Antrinius teisės aktus: reglamentus, direktyvas ir rekomendacijas daugiausia priima ES institucijos. ES yra valstybių ir piliečių susivienijimas, todėl tiek pačios valstybės, tiek šių šalių gyventojai dalyvauja tvarkant ES reikalus. ES institucijų galios ir pareigos yra nustatytos Sutartyse, kurios yra visos ES veiklos pagrindas. Jose taip pat nustatytos taisyklės ir procedūros, kurių ES institucijos turi laikytis. Dėl Sutarčių susitarė visų ES valstybių prezidentai ir (arba) ministrai pirmininkai, jas ratifikavo valstybių parlamentai. 

 

 

EUROPOS VADOVŲ TARYBA

 

Europos Vadovų Taryba – tai svarbiausia ES politinė institucija, kuri nustato ES siekius, politikos kryptis bei bendruosius prioritetus ir gaires. Europos Vadovų Tarybą sudaro visų ES valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai – prezidentai ir (arba) ministrai pirmininkai – ir Europos Komisijos pirmininkas.

Paprastai susitikimai rengiami keturis kartus per metus Briuselyje. Europos Vadovų Tarybai vadovauja nuolatinis pirmininkas, kurio užduotis – koordinuoti darbą ir užtikrinti jo tęstinumą. Nuolatinis pirmininkas išrenkamas kvalifikuota narių balsų dauguma dvejų su puse metų kadencijai. Tas pats asmuo pakartotinai išrinktas gali būti vieną kartą. Europos Vadovų Tarybai vadovauja Donaldas Tuskas (Donald Tusk), kuris atsako už šios institucijos susitikimų parengimą ir pirmininkavimą jiems. Jis taip pat savo lygmeniu išorėje atstovauja ES bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais.  

Europos Vadovų Taryba neturi galių leisti  teisės aktų, tačiau skatina imtis pagrindinių ES politikos iniciatyvų ir priima sprendimus kebliais klausimais, dėl kurių kitos institucijos nepajėgia susitarti. Europos Vadovų Taryba sprendžia aktualias tarptautines problemas naudodamasi bendra užsienio ir saugumo politika, kuri yra ES valstybių narių užsienio politikos koordinavimo priemonė. 

 

 

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

 

Europos Sąjungos Taryba – tai institucija, kurioje ES vyriausybės gina savo šalių interesus. Tarybą (dar kitaip vadinamą Ministrų Taryba) sudaro ES nacionalinių vyriausybių ministrai, joje atstovaujama atskiroms valstybėms narėms.

ES Tarybai tam tikra eilės tvarka po šešis mėnesius pirmininkauja valstybės narės. Kiekviename Tarybos posėdyje dalyvauja po vieną ministrą iš kiekvienos ES šalies. Tai, koks ministras dalyvauja posėdyje, priklauso nuo darbotvarkės temos: užsienio reikalai, žemės ūkis, pramonė, transportas, aplinka ir t.t.

Pagrindinis ES Tarybos uždavinys – leisti ES teisės aktus. Paprastai ji šia pareiga dalijasi su Europos Parlamentu. Be to, Taryba ir Parlamentas kartu yra atsakingi už ES biudžeto patvirtinimą. Taryba taip pat pasirašo Europos Komisijos suderėtas tarptautines sutartis.

Lisabonos sutartyje nustatyta, kad Taryba priima sprendimus paprasta balsų dauguma, kvalifikuota dauguma arba vienbalsiai, atsižvelgdama į tai, dėl ko priimamas sprendimas. Sprendimus dėl mokesčių, svarbių steigimo sutarčių pakeitimo, naujos bendros politikos arba naujos valstybės priėmimo į ES, Taryba turi priimti vienbalsiai. Daugeliu kitų atvejų sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma. Tai reiškia, kad Tarybos sprendimas priimamas, jei jam pritaria tam tikras narių skaičius. Kiekvienos ES valstybės turimas balsų skaičius yra apytiksliai proporcingas šalies gyventojų skaičiui. Pagal Lisabonos sutartį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. sprendimas yra priimamas, jei jam pritaria 55% valstybių narių ir jei jų gyventojai sudaro bent 65% ES gyventojų.               

EUROPOS PARLAMENTAS

 

Europos Parlamentastai tiesiogiai renkama institucija, kuri atstovauja ES piliečiams. Europos Parlamentas stebi ES veiklą ir kartu su ES Taryba priima ES teisės aktus. Nuo 1979 m. Europos Parlamento nariai kas penkerius metus tiesiogiai renkami visuotiniuose rinkimuose. Iš viso yra 751 vietos Europos Parlamente pagal šalis.

Europos Parlamentas atlieka tris svarbiausias funkcijas: svarsto Europos Sąjungos teisės aktus ir kartu su ES Taryba juos priima, tikrina kitų ES institucijų darbą, visų pirma Europos Komisijos, siekdamas užtikrinti, kad jos veiktų demokratiškai, svarsto ES biudžetą ir kartu su ES Taryba jį priima.

Europos Parlamento pirmininko pareigas eina Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai priklausantis vokiečių tautybės politikas Martinas Šulcas (Martin Schulz).

Europos Parlamentas svarbiausias diskusijas rengia kas mėnesį vykstančiuose susitikimuose, vadinamuose plenariniais posėdžiais, kuriuose iš esmės dalyvauja visi Europos Parlamento nariai. Šie plenariniai posėdžiai vyksta Strasbūre, o papildomi posėdžiai – Briuselyje. Parengiamieji darbai taip pat dirbami Briuselyje: pirmininkų sueiga, t.y. frakcijų pirmininkai ir Europos Parlamento pirmininkas, nustato plenarinių posėdžių darbotvarkę, o 20 parlamentinių komitetų rengia teisės aktų pakeitimų projektus, dėl kurių rengiamos diskusijos. Kasdienius Europos Parlamento administracinius darbus atlieka jo Liuksemburge dirbantis Generalinis sekretoriatas. Kiekviena frakcija taip pat turi savo sekretoriatą.

ES teisėkūros procese Europos Parlamentas dalyvauja dviem būdais: vadovaudamasis bendro sprendimo procedūra, kuri yra įprasta teisėkūros procedūra, Parlamentas kartu su Taryba dalijasi atsakomybe leidžiant visų politikos sričių teisės aktus, kuriems priimti Taryboje būtina kvalifikuota balsų dauguma; ES tarptautinius susitarimus (dėl kurių derybas vedė Europos Komisija), įskaitant bet kokią naują sutartį dėl Europos Sąjungos plėtros, Parlamentas ratifikuoja pagal sutikimo procedūrą.

 

 

EUROPOS KOMISIJA

 

Europos Komisijatai institucija, atstovaujanti visos Europos Sąjungos interesams. Ji vienintelė turinti teisę rengti naujų teisės aktų pasiūlymus ir teikti juos ES Tarybai ir Europos Parlamentui, kad šie juos aptartų ir patvirtintų.

Europos Komisijos nariai penkerių metų kadencijai skiriami valstybių narių susitarimu, kuriam turi pritarti Europos Parlamentas. Europos Komisija atsiskaito Europos Parlamentui ir, jam pareiškus nepasitikėjimą, privalo atsistatydinti. Europos Komisijoje yra po vieną narį iš kiekvienos ES šalies, iš viso 28 nariai,  įskaitant Komisijos pirmininką ir ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai. Kiekvienas Komisijos narys atsakingas už tam tikrą politikos sritį, kurią jam skiria Komisijos pirmininkas. Dabartinis Europos Komisijos Pirmininkas – Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker). Pirmininką skiria Europos Vadovų Taryba. Sutarusi su paskirtuoju Komisijos pirmininku Taryba taip pat skiria kitus Komisijos narius.

Europos Komisija prižiūri ir įgyvendina ES politiką tokiais būdais: siūlo naujus teisės aktus Parlamentui ir Tarybai; administruoja ES biudžetą ir skiria lėšas; kartu su Teisingumo Teismu užtikrina ES teisės įgyvendinimą, atstovauja ES tarptautiniu mastu, pavyzdžiui, derėdamasi dėl ES susitarimų su kitomis valstybėmis.

Einamuosius Komisijos reikalus tvarko jos darbuotojai – administratoriai, teisininkai, ekonomistai, vertėjai raštu ir žodžiu, sekretoriai ir kt., dirbantys Komisijos padaliniuose, kurie vadinami generaliniais direktoratais (GD). Komisija gali būti vadinami 28 atskiri Komisijos nariai, nuolatiniai darbuotojai arba visa institucija.

 

EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMAS

 

Europos Sąjungos Teisingumo TeismasLiuksemburge įsikūrusioje institucijoje dirba po vieną teisėją iš kiekvienos ES valstybės narės. Jiems padeda devyni generaliniai advokatai. Teisėjai skiriami bendru valstybių narių vyriausybių susitarimu šešerių metų kadencijai, kurią galima pratęsti. Jiems garantuojamas nepriklausomumas. Teisingumo Teismas turi užtikrinti, kad laikomasi ES teisės ir kad teisingai aiškinamos ir taikomos steigimo sutartys.

 

 

EUROPOS CENTRINIS BANKAS

 

Europos Centrinis Bankas -  Frankfurte įsikūrusi institucija yra atsakinga už euro ir ES pinigų politikos valdymą. Svarbiausi jos uždaviniai yra išlaikyti kainų stabilumą ir prižiūrėti euro zonos bankus.

 

 

EUROPOS SĄJUNGOS AUDITO RŪMAI 

 

ES Audito rūmai - Liuksemburge įsikūrę ES Audito Rūmai įsteigti 1975 m. Juose dirba po vieną narį iš kiekvienos ES valstybės. Jie skiriami šešerių metų kadencijai valstybių narių sutarimu, pritarus Europos Parlamentui. Audito Rūmai tikrina, ar Europos Sąjungos pajamos ir išlaidos yra teisėstos ir deramai naudojamos. Audito rūmai taip pat tikrina, ar tinkamai tvarkomas ES biudžetas.

 

 

EUROPOS SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMŲ TARNYBA

 

ES Išorės veiksmų tarnyba (EIVT) - yra ES diplomatinė tarnyba. Ji padeda ES užsienio politikos vadovui vykdyti ES užsienio ir saugumo politiką. EIVT rūpinasi ES diplomatiniais ryšiais su kitomis, ES nepriklausančiomis valstybėmis. Ji siekia, kad ES užsienio politika būtų nuoseklesnė ir veiksmingesnė, taip didindama Europos įtaką pasaulyje. Tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su ES valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis. Daugelis šių tarnybų darbuotojų yra komandiruoti į EIVT. Viena iš pagrindinių užduočių – padėti užtikrinti ES strateginę partnerystę su svarbiais tarptautiniais partneriais ir plėtoti ryšius su didesnę galią įgyjančiomis pasaulio valstybėmis ir politiniais blokais.

Tarnybai vadovauja Federica Mogherini, ES užsienio politikos vadovė, Vyriausioji užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinė. Vyriausioji įgaliotinė taip pat yra Europos Komisijos narė ir pirmininkauja valstybių narių vyriausybių atstovų ES lygmens susitikimams, per kuriuos nagrinėjami užsienio reikalų klausimai. Šitaip užtikrinama, kad ES užsienio politika būtų nuoseklesnė ir darnesnė. EIVT yra naujausia ES įstaiga, įsteigta 2011 m. sujungus Europos Komisijos ir ES Tarybos užsienio politikos padalinius.

 

 

 

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

 

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas  - įsteigtas 1957 m. kaip forumas bendrosios rinkos klausimams aptarti. Jis suteikia Europos interesų grupėms – profesinėms sąjungoms, darbdaviams, ūkininkams – galimybę oficialiai išsakyti nuomonę apie ES teisės aktų pasiūlymus. Komitetas vidutiniškai pateikia 170 patariamųjų dokumentų ir nuomonių per metus. Visos nuomonės perduodamos ES sprendimus priimančioms institucijoms, o po to skelbiamos „ES oficialiajame leidinyje“.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą sudaro 353 nariai iš visos Europos ekonominių ir socialinių interesų grupių. Narių kandidatūras siūlo šalių vyriausybės, o penkeriems metams skiria ES Taryba. Jų kadencija gali būti pratęsta. Komiteto nariai dirba neatlygintinai, bet, kai dalyvauja susitikimuose, gauna išmokas kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms padengti.

 

 

REGIONŲ KOMITETAS

 

Regionų komitetas - patariamasis organas, kuris atstovauja Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijoms. Regionų komiteto uždavinys – reikšti vietos ir regionų požiūrį į ES teisės aktus. Jis tai daro rengdamas pareiškimus (nuomones) apie Europos Komisijos siūlomus teisės aktus. Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas privalo konsultuotis su Regionų komitetu prieš priimdami ES sprendimus klausimais, susijusiais su vietos ir regionų valdymu (pavyzdžiui, užimtumo politikos, aplinkos, švietimo arba visuomenės sveikatos). Regionų komitetą šiuo metu sudaro 353 nariai (ir tiek pat pakaitinių narių) iš visų 28 ES šalių. Narius ir pakaitinius narius penkerių metų kadencijai skiria Taryba atsižvelgdama į ES šalių pasiūlymus. Kiekviena šalis savo narius renkasi savaip, tačiau visų delegacijų sudėtis turi tolygiai atspindėti tos šalies politinę, geografinę, regioninę ir vietos įvairovę. Komiteto nariai yra savo šalies vietos ar regionų valdžios institucijų išrinktieji atstovai arba aukštas pareigas einantys asmenys. Regionų komitetas kasmet surengia penkis plenarinius posėdžius, per kuriuos apibrėžia bendrą politiką ir priima nuomones.

 

 

EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS 

 

 

Europos investicijų bankas (EIB) -  institucija, skirianti  finansavimą projektams, kuriais padedama siekti Europos Sąjungos  tikslų pačioje Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Jis įsteigtas 1958 m. Liuksemburge. Europos investicijų bankas priklauso visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms. Institucijos pagrindiniai tikslai: didinti Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo potencialą, remti veiklą, kuria siekiama lėtinti klimato kaitą, propaguoti Europos Sąjungos politiką už Europos Sąjungos ribų. Europos investicijų bankas teikia trijų pagrindinių rūšių produktus ir paslaugas:  skolinimas sudaro apie 90 % jo bendro finansinio įsipareigojimo. Bankas skolina įvairaus dydžio klientams, kad paremtų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Ši parama dažnai padeda pritraukti kitų investuotojų; mišrus finansavimas suteikia klientams galimybę iš Europos investicijų banko gautą finansavimą derinti su papildomomis investicijomis; konsultavimas ir techninė parama padeda lėšas kuo racionaliau panaudoti.

 

EIB akcininkės yra visos ES valstybės narės. Sprendimus priima toliau išvardyti organai: Valdytojų taryba, kurią sudaro visų ES šalių ministrai (paprastai finansų ministrai). Ji nustato bendrąją skolinimo politiką; Direktorių valdyba, kuriai pirmininkauja EIB pirmininkas. Ją sudaro 28 valstybių narių paskirti nariai ir vienas Europos Komisijos paskirtas narys. Ji tvirtina skolinimo ir skolinimosi operacijas; Valdymo komitetas yra banko vykdomasis organas, tvarkantis einamuosius reikalus. Audito komitetas tikrina, ar EIB operacijos atliekamos tinkamai. Banko departamentai vykdo valdymo sprendimus. EIB priima sprendimus skolintis ir skolinti atsižvelgdamas į kiekvieno projekto kokybę ir finansų rinkų teikiamas galimybes. Bankas yra nustatęs konkrečius skolinimo ES  prioritetus. Už ES ribų jis remia ES vystymo ir bendradarbiavimo politiką visame pasaulyje. Bankas yra nepriklausomas organas – sprendimus skolintis ir skolinti jis priima pats. Jis bendradarbiauja su kitomis ES institucijomis, visų pirma Europos Komisija, Europos Parlamentu ir ES Taryba.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 
 

 

 

 

 

 


 

 
 
Jūsų komentaras
Vardas:
El. pašto adresas:
Prisegti dokumentą
komentarų nėra
      
 
 
 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
  0102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
Lapkritis
    2017     
 
 
{Europa go}