2017 m. rugsėjo 26 d.
Naujienos
Apie biurą
ES reikalų svarstymas Seime
Europos Parlamento nariai iš Lietuvos
Bendra informacija apie ES
Euras Lietuvoje
Europos Sąjungos institucijos
Aktualūs dokumentai
Klauskite - atsakome
Skaitykla
Seimo EIB renginiai
Europos Savaitė Seime
Seimo Europos klubas
Pirmininkavimas ES Tarybai
IPEX ir Seimas

 

 

Prisijungimo vardas: 

Slaptažodis: 
Prisiminti
 
SEIMO EUROPOS REIKALŲ KOMITETAS
 
 

Seimo Europos reikalų komitetas įsteigtas 1997 m. rugsėjo 18 d. Seimo nutarimu Nr. VIII-416 „Dėl Europos reikalų komiteto sudarymo“. Komitetas yra didžiausias iš penkiolikos nuolatinių Seimo komitetų. Jis sudaromas ne mažiau kaip iš 15 ir ne daugiau kaip iš 25 Seimo narių pagal proporcinio Seimo frakcijų atstovavimo principą. Atstovus frakcijos deleguoja, siekdamos užtikrinti kiekvieno komiteto atstovavimą, iš komitetų pirmininkų ar jų pavaduotojų, frakcijų seniūnų ar jų pavaduotojų, frakcijų narių, atsakingų už Europos Sąjungos klausimus. Tikslus komiteto narių skaičius ir sudėtis tvirtinama Seimo nutarimu. Komiteto nariais gali būti Seimo nariai, dirbantys kituose komitetuose. Pagal Seimo statutą Komiteto pirmininko pareigas eina Seimo Pirmininko pavaduotojas, atsakingas už Europos Sąjungos reikalus. Komiteto pirmininkas turi pavaduotojus. Pavaduotojų skaičių nustato Seimas. 

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pareigas eina Gediminas Kirkilas.

Seimo Europos reikalų komiteto įgaliojimai ir veiklos sritys

Europos reikalų komiteto įgaliojimai ir veiklos sritys yra apibrėžtos Seimo statute. Statuto nustatytus įgaliojimus Europos reikalų komitetas vykdo šiose veiklos srityse ir šiais klausimais: 1) Seimo kompetencijai priklausančių ir Seimo statute nustatytų Europos Sąjungos reikalų nagrinėjimo; 2) Lietuvos Respublikos suvereniteto užtikrinimo ir narystės teisių bei pareigų Europos Sąjungoje įgyvendinimo; 3) deramo Lietuvos Respublikos interesų atstovavimo Europos Sąjungoje užtikrinimo; 4) atstovavimo Seimui Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijoje (COSAC) ir Seimo atstovavimo Europos Sąjungos institucijų organizuojamose tarptautinio bendradarbiavimo konkrečiose srityse konferencijose koordinavimas; 5) bendradarbiavimo su Europos Parlamentu, kitomis Europos Sąjungos institucijomis, Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių parlamentų Europos reikalų komitetais; 6) Europos Sąjungos strategijų įgyvendinimo veiksmų planavimo ir vykdymo, svarbios reikšmės europinės integracijos (ypač infrastruktūros) projektų įgyvendinimo, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo, Lietuvos dalyvavimo Europos Sąjungos institucijų veikloje;

Be to, Europos reikalų komitetas: 1) dalyvauja Lietuvos pozicijos dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų (kaip jie apibrėžti Seimo statute) rengimo ir vertinimo procese, prireikus teikia Seimo nuomonę Vyriausybei dėl šios pozicijos ir įvertina pozicijos pateikimą Europos Sąjungos institucijose; 2) prižiūri, kad Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančių įstatymų projektai Seime būtų priimami tinkamai ir laiku; 3) koordinuoja Seimo komitetų veiklą svarstant Europos Sąjungos klausimus ir teikiant dėl jų išvadas; 4) organizuoja diskusijas svarbiausiais Europos Sąjungos darbotvarkės klausimais Seimo posėdyje; 5) atlieka kitas funkcijas, susijusias su Seimo ir visuomenės informavimu apie Europos Sąjungą.

Seimo Europos reikalų komiteto darbas                                                                                                                                                                    

Komitetas svarsto ir prireikus Seimo vardu priima sprendimus dėl Seimo kompetencijai priklausančių ES reikalų, vykdo kitus Seimo statute nustatytus komiteto įgaliojimus. Komitetas paprastai posėdžiauja du kartus per savaitę: trečiadieniais ir penktadieniais. Lietuvai įstojus į ES, buvo pakeistas Seimo narių susitikimų su rinkėjais laikas. Vadinamoji „rinkėjų diena“ perkelta iš penktadienio į pirmadienį tam, kad Europos reikalų komitetas galėtų pateikti Seimo nuomonę Ministrui Pirmininkui ir ministrams, vykstantiems į Europos Sąjungos Tarybos posėdžius pirmadienį.

Komitetas, vykdydamas parlamentinę ES reikalų kontrolę: 1) pateikia Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus į Europos Vadovų Tarybos posėdį vykstančiam Ministrui Pirmininkui bei į Europos Sąjungos Tarybos posėdžius vykstantiems ministrams; 2) išklauso Ministro Pirmininko, ministro, kitų Vyriausybės atstovų dalyvavimo Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose ataskaitas; 3) svarsto Ministro Pirmininko arba ministro pristatomas Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti ES teisės aktus ir kitus ES dokumentus aktualiais Lietuvai klausimais; 4) svarsto Seimo kompetencijai priklausančius ES reikalus ir prireikus teikia nuomonę arba komiteto išvadą Seimo vardu; 5) prireikus teikia išvadas Seimui, ar pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektai galimai neprieštarauja subsidiarumo principui (išskyrus sritis pagal Seimo statutą priskirtas Užsienio reikalų komiteto kompetencijai); 6) nagrinėja pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus Europos Sąjungos dokumentus ir prireikus reiškia Seimo nuomonę Vyriausybei ir/arba Europos Sąjungos institucijoms.

Komitetas yra aktyvus tarpparlamentinio bendradarbiavimo iniciatorius ir dalyvis. Komitetas palaiko glaudžius ryšius su Europos Parlamentu, kur nuo 2003 m. sausio mėnesio Komiteto iniciatyva dirba Lietuvos Respublikos Seimo atstovas. Nuo 1997 m. Komiteto atstovai aktyviai dalyvauja Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijoje (COSAC).

Dalyvavimas Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijoje (COSAC) 

Komitetas aktyviai dalyvauja COSAC susitikimuose, kuriuose aptariami svarbiausi ES teisėkūros reikalai, keičiamasi nuomonėmis apie strateginius ES klausimus ir nacionalinių parlamentų vaidmenį ES sprendimų priėmimo procese, dalijamasi geriausia praktika.

Europos reiklų komitetas nemažą dėmesį skiria Baltijos valstybių ir Lenkijos parlamentinių Europos reikalų komitetų bendradarbiavimui. Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentinių Europos reikalų komitetų konsultacijos prieš COSAC yra tradiciniai susitikimai, kurie rengiami nuo 2005 m. rotacijos principu.

Keičiantis gerąja praktika, Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijose atkreiptas dėmesys į Lietuvos Respublikos Seimo vaidmenį vykdant parlamentinę kontrolę, Lietuvos Seimo kartu su Vyriausybės institucijomis naudojama Lietuvos narystės ES informavimo sistema (LINESIS) ir kitose duomenų parlamentinės sistemos buvo įvertintos kaip pavyzdinės. 

Seimo prioritetų nustatymas pagal Europos Komisijos darbo programą 

Seime gautą Europos Komisijos metinę darbo programą Seimo posėdžių sekretoriatas perduoda Seimo komitetams. Seimo specializuoti komitetai ne vėliau kaip per vieną mėnesį apsvarsto Europos Komisijos metinę darbo programą ir pateikia Komitetui savo motyvuotas išvadas dėl šioje programoje pateiktų pasiūlymų aktualumo Lietuvai. Atsižvelgdami į Europos Komisijos metinėje darbų programoje numatomo pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą aktualumą Lietuvai, komitetai savo išvadose priskiria jį vienai iš trijų kategorijų: 1) labai aktualūs; 2) aktualūs; 3) nelabai aktualūs.

Seimo Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas, gavę specializuotų komitetų išvadas, bendrame posėdyje jas apibendrina ir priima išvadą dėl Seimo prioritetų pagal atitinkamų metų Europos Komisijos darbo programą ir perduoda ją Vyriausybei. Komitetas nusprendęs, kad pasiūlymas priimti ES teisės aktą arba kitas ES dokumentas, neįtrauktas į Europos Komisijos metinę darbo programą, yra Lietuvai labai aktualus arba aktualus, gali tokį pasiūlymą ar dokumentą priskirti „labai aktualių“ ar „aktualių“ kategorijai.

Vyriausybė, teikdama pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, gali siūlyti Komitetui pakeisti Europos Sąjungos teisės akto priskyrimą vienai iš pirmiau nurodytų kategorijų, o teikdama pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, kurie nebuvo įtraukti į Europos Komisijos metinę darbo programą, gali pasiūlyti Komitetui priskirti juos „labai aktualių“ ar „aktualių“ kategorijai. 

Lietuvos narystės ES informacinė sistema LINESIS 

LINESIS sistema skirta ES dokumentams registruoti ir tvarkyti, dirbti su Lietuvos Respublikos pozicijomis, ataskaitoms iš ES institucijų registruoti, koordinuoti ES teisės perkėlimą į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Lietuvos Respublikos pozicijų derinimo darbai LINESIS atliekami realiu laiku, tokiu būdu atsakingoms valstybės institucijoms suteikta galimybė operatyviai rengti ir derinti Lietuvos Respublikos pozicijas.

Savo unikaliomis techninėmis galimybės sistema leidžia gauti ES institucijų dokumentus, keistis Lietuvos institucijų parengtais dokumentais ir tokiu būdu tinkamai parengti Lietuvos pozicijas Europos Sąjungoje svarstomais klausimais bei užtikrinti, kad Lietuva laiku įgyvendintų ES teisės aktų nuostatas ir išvengtų ES teisės pažeidimų.

LINESIS apima visus esminius klausimus, susijusius su Lietuvos naryste ES. Sistema padalinta į du stambius skyrius, kurie dar atitinkamai suskirstyti į keletą dalių. Pirmasis sistemos skyrius yra skirtas darbui su ES teisės aktų projektais, kitais parengiamaisiais dokumentais ir Lietuvos pozicijų rengimui. Antrasis skyrius – darbui su jau priimtais ES teisės aktais, t.y. ES teisės aktų įgyvendinimui ir ES teisės pažeidimų monitoringui. Sistema turi galingą paieškos sistemą, kuri leidžia ieškoti dokumentų visoje bazėje arba atskirose jos dalyse pagal daugelį parametrų, pvz. dokumento numerį, pavadinimą, už pozicijos rengimą atsakingą instituciją, dokumento teksto fragmentą ir pan. Taip pat sistema suteikia galimybes vartotojams prenumeruoti dokumentus pagal tam tikrus akronimus, kurie tokiu atveju automatiškai pristatomi vartotojui.

Pagrindinės pirmojo sistemos skyriaus dalys:

ES dokumentai, automatiškai sugrupuojami į kelias kategorijas - pasiūlymai priimti ES teisės aktus (projektai); parengiamieji dokumentai (pvz. Žaliosios ar Baltosios knygos, įvairių darbo grupių medžiaga); strateginiai dokumentai; informaciniai dokumentai; posėdžių darbotvarkės ir posėdžių ataskaitos. Kiekvienam dokumentui suteikiama registracijos kortelė, kurioje nurodoma svarbi informacija apie patį dokumentą (gavimo data, dokumento numeris, antraštė, rūšis (akto projektas ar kt.), sritis (pvz. žemės ūkis, transportas ir pan.), taip pat nurodomas asmuo, atsakingas už šio dokumento paskirstymą atsakingoms institucijoms, taip pat už darbą su dokumentu ir pozicijos rengimą (jei to reikia) atsakinga institucija.

Pozicijos. Ši dalis apima Lietuvos pozicijų rengimo ir tarpinstitucinio derinimo dokumentus, kurie sukuriami atsakingose institucijose reaguojant į gautus ES dokumentus ar ruošiantis įvairiems posėdžiams. Pagal šiuos kriterijus pozicijos grupuojamos į keletą kategorijų: pozicijos ES teisės aktų projektams ir kitiems dokumentams, ES Tarybos posėdžiams, Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdžiams, Tarybos darbo grupių posėdžiams ir pan.

Seimo dokumentai (nuomonės, rekomendacijos, išvados). Šioje dalyje talpinami Seimo ir Seimo komitetų dokumentai, priimti svarstant ES teisės aktų projektus bei Vyriausybės pozicijas dėl tų projektų ar kitų dokumentų.

ES posėdžiai. Ši dalis apima kelias ES posėdžių kategorijas, grupuojant (panašiai kaip ir Pozicijų dalyje) pagal posėdžio pobūdį: ES Tarybos posėdžiai, COREPER posėdžiai, darbo grupių posėdžiai ir pan. Kiekvienoje kategorijoje talpinami dokumentai, susiję su atitinkamu posėdžiu – darbotvarkė, posėdžiui teikiami ES dokumentai, Lietuvos pozicijos dėl tų dokumentų, institucijų derinimo įrašai, atsiradę pozicijos tarpinstitucinio pozicijų derinimo ir koordinavimo procese.

Ataskaitos po posėdžių taip pat yra sugrupuotos pagal tas pačias kategorijas kaip ir posėdžių medžiaga (Tarybos, COREPER, darbo grupių ir pan.).

Pagrindinės antrojo sistemos skyriaus dalys:

ES teisės aktų įgyvendinimas (ar ES teisės nuostatų perkėlimas į Lietuvos teisę). Šioje dalyje yra pateikiami jau priimtų ES teisės aktų įgyvendinimo planai, nuolat atnaujinami ES aktų, kuriuos reikia įgyvendinti sąrašai, nurodant jų įgyvendinimo būdą ar priemonę (pvz. įstatymu, Vyriausybės nutarimu, ministro įsakymu ir pan.), atsakingą instituciją, įgyvendinimo terminą, įgyvendinimo stadiją ir panašiai.

ES teisės pažeidimo procedūra. Šioje dalyje yra registruojami visi atvejai, kai prieš Lietuvą yra inicijuojama ES teisės akto pažeidimo procedūra dėl vėlavimo įgyvendinti ES teisės aktą ar dėl netinkamo įgyvendinimo. Visi tokie atvejai kruopščiai registruojami ir pateikiami pagal kelis svarbius parametrus: įgyvendinimo terminas, už įgyvendinimą atsakinga institucija, pažeidimo procedūros stadija (oficialus pranešimas, pagrįsta nuomonė), susiję dokumentai (susirašinėjimas ir pan.).

Dalyvavimas IPEX sistemoje

Užtikrinant duomenų į IPEX pateikimą, Seimo specializuotų komitetų biurų darbuotojai operatyviai parengia tikslią informaciją apie Seimo rezoliucijas dėl pagrįstosios nuomonės dėl ES įstatymo galią turinčio teisės akto projekto atitikties subsidiarumo principui, Seimo komitetų išvadas dėl ES įstatymo galią turinčių teisės aktų projektų atitikties subsidiarumo principui, Seimo rekomendacijas ypač svarbiais ES klausimais, Seimo rezoliucijas svarbiais ES politikos klausimais taip pat Seimo komitetų išvadas ir nuomones dėl labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus bei šių išvadų ir nuomonių santraukas, o Europos reikalų komiteto biuro darbuotojas- IPEX korespondentas, operatyviai skelbia šią informaciją IPEX sistemoje.

Visi Seimo komitetų biurų vedėjai yra atsakingi už operatyvaus tikslios informacijos parengimo skelbimui IPEX sistemoje kontrolę. Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento  ir Tarptautinių ryšių departamento Vertimų skyriai atsakingi už į IPEX sistemą keliamų Seimo ir Seimo specializuotų komitetų dokumentų bei šių dokumentų santraukų vertimų į anglų ir/arba prancūzų kalbą rengimą. IPEX puslapyje galite apsilankyti čia.

Subsidiarumo principo kontrolė 

Seimo statutas numato, kad už tinkamą ir laiku atliekamą subsidiarumo principo kontrolę yra tiesiogiai atsakingi Seimo specializuoti komitetai pagal savo kompetencijos sritis.

Specializuotas komitetas prireikus pateikia Europos reikalų komitetui išvadą dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto atitikties subsidiarumo principui paprastai ne vėliau kaip per 5 savaites šio akto projekto gavimo arba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nuomonės dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto atitikties subsidiarumo principui gavimo. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas specializuoto komiteto prašymu parengia išvadą dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto atitikties subsidiarumo principui.

Komitetas, savo (Komiteto pirmininko) iniciatyva arba gavęs Seimo Pirmininko prašymą, specializuoto komiteto išvadas, frakcijos kreipimąsi, Vyriausybės nuomonę dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto atitikties subsidiarumo principui, šį klausimą Komiteto posėdyje apsvarsto paprastai per vieną savaitę. Šiame posėdyje taip pat dalyvauja specializuoto komiteto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, pateikusių išvadas pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto atitikties subsidiarumo principui, atstovai.

Nusprendus, kad pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projektas gali prieštarauti subsidiarumo principui, Komiteto išvados kartu su Seimo rezoliucijos dėl pagrįstos nuomonės dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto prieštaravimo subsidiarumo principui projektu perduodamos Seimui svarstyti plenariniame posėdyje.

Komiteto išvados dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto galimo prieštaravimo subsidiarumo principui turi būti apsvarstytos Seimo plenariniame posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo šių išvadų užregistravimo Seimo posėdžių sekretoriate, bet, jei įmanoma, ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki 8 savaičių termino, skaičiuojamo nuo pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto perdavimo Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniams parlamentams visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, pabaigos.

Komiteto pateiktas Seimo rezoliucijos dėl pagrįstos nuomonės dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto prieštaravimo subsidiarumo principui projektas Seimo posėdyje svarstomas ypatingos skubos tvarka. Šio posėdžio metu pristatomos specializuoto komiteto ir Komiteto išvados dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto galimo prieštaravimo subsidiarumo principui.

Seimo plenariniame posėdyje priimta Seimo rezoliucija dėl pagrįstos nuomonės dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto prieštaravimo subsidiarumo principui perduodama Vyriausybei. Ši Seimo rezoliucija skelbiama „Valstybės žiniose“, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip.

Komitetas yra atsakingas už tai, kad apie Seimo rezoliuciją kuo skubiau, ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo jos priėmimo, būtų pranešta Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkams ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniams parlamentams. 

 

 

 
 
 
Jūsų komentaras
Vardas:
El. pašto adresas:
Prisegti dokumentą
komentarų nėra
      
 
 
 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
    010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Rugsėjis
    2017     
 
 
{Europa go}