2017 m. rugsėjo 26 d.
Naujienos
Apie biurą
ES reikalų svarstymas Seime
Europos Parlamento nariai iš Lietuvos
Bendra informacija apie ES
Euras Lietuvoje
Europos Sąjungos institucijos
Aktualūs dokumentai
Klauskite - atsakome
Skaitykla
Seimo EIB renginiai
Europos Savaitė Seime
Seimo Europos klubas
Pirmininkavimas ES Tarybai
IPEX ir Seimas

 

 

Prisijungimo vardas: 

Slaptažodis: 
Prisiminti
 

 seimo europos klubo ir

seimo europos informacijos biuro diskusija

 

branduolinė energetika:

renesansas ar sąstingis

 

2011 m. balandžio 6 d.

Seimo Europos informacijos biuras

Seimo III rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius

 

 

diskusijos programa

 

diskusijos vaizdo įrašai:

 

Originalas

Su vertimu į lietuvių kalbą

Su vertimu į anglų kalbą

 

 

 

PRANEŠIMAI:

 

UAB  "Visagino atominė elektrinė" išorinių reikalų direktoriaus Rimanto VAITKAUS pranešimas

Akademiko Jurgio VILEMO pranešimas

Lietuvos energetikos instituto vadovo Eugenijaus UŠPURO pranešimas

 

 

 

2011 m. balandžio 6 d. 16.00 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius) vyko Seimo Europos klubo ir Seimo Europos informacijos biuro organizuojama diskusija BRANDUOLINĖ ENERGETIKA: RENESANSAS AR SĄSTINGIS?

Įžanginę kalbą tarė Seimo Europos klubo prezidentas Petras AUŠTREVIČIUS, pasisakė  UAB  "Visagino atominė elektrinė" išorinių reikalų direktorius Rimantas VAITKUS, Akademikas Jurgis VILEMAS, Lietuvos energetikos instituto vadovas Eugenijus UŠPURAS, Belgijos Karalystės ambasadorius J.E. ponas Christian Oscar Madeleine VERDONCK, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Arūnas MOLIS.

 

Pradėdamas diskusiją Seimo Europos klubo prezidentas Petras Auštrevičius priminė, jog 2011 m. kovo 11 d. įvykiai Japonijoje, Fukušimos atominėje jėgainėje, paveikė diskusijas dėl branduolinės energetikos visame pasaulyje -  imti svarstyti branduolinės saugos, naujų atominių elektrinių statybos būtinumo ir kiti klausimai. Jis pabrėžė, jog šios Europos klubo diskusijos tikslas – objektyvizuoti, gauti kuo daugiau informacijos ir turėti savo nuomonę šiais klausimais.

 

UAB  "Visagino atominė elektrinė" išorinių reikalų direktorius Rimantas VAITKUS pradėjo savo įspūdžiais iš tarptautinio atominės energetikos forumo „European Nuclear Forum“ Paryžiuje, įvykusio po nelaimės Japonijoje, kuriame kai kurios valstybės išreiškė griežtą poziciją prieš tolesnį atominės energetikos vystymą, kitos teigė nekeisiančios vystymo krypties. Pranešėjas pateikė atominės energetikos gamybos pasaulyje statistinius duomenis. R.Vaitkus tęsė apibendrindamas Lietuvos energetikos ūkio situaciją ir pristatydamas Naujosios Visagino atominės elektrinės projektą. Šis projektas – tai bendras Baltijos regiono projektas Lietuvoje. Pranešėjas paminėjo Lietuvos, kaip branduolinės valstybės statusą ir patirtį turinčios valstybės privalumus, pristatė projekto vystymo ir derybų su strateginiais investuotojais eigą. Baigdamas UAB  "Visagino atominė elektrinė" išorinių reikalų direktorius konstatavo, kad Lietuva yra atominės energetikos renesanso stadijoje, ir kad įvykiai Japonijoje nekeičia nei atominės energetikos svarbos nei seisminės situacijos Europoje.

 

Profesorius akademikas Jurgis VILEMAS pranešimą, kuris buvo paruoštas prieš įvykius Japonijoje, pradėjo branduolinės energetikos plėtros pasaulyje istorine apžvalga: nuo 1995 m. branduolinės energetikos reaktorių skaičius pasaulyje auga lėtai, daugiausia jų pastatyta Tolimuosiuose rytuose ir Rusijoje. ES 27 valstybėse narėse didžiausias bendras reaktorių skaičius pasiektas 1990 m. (177), nuo tų metų branduolinės energetikos galia ir reaktorių skaičius ES tolygiai mažėja. 2008 m. pasaulyje išskirtiniai – nepradėtas eksploatuoti nė vienas naujas reaktorius. Didžiausias branduolinės energetikos sąstingis paskutinį dešimtmetį jaučiamas JAV. 2010 m. pasaulyje buvo statomi 55 nauji reaktoriai. Akademikas J.Vilemas aptarė veiksnius trukdančius ir skatinančius branduolinės energetikos plėtrą. Matoma tendencija, kad nauji reaktoriai statomi ekonomiškai sparčiai besivystančiose šalyse. Prof.J.Vilemas svarbiausiais branduolinės energetikos plėtrą skatinančiais veiksniais įvardijo energijos stygių pasaulyje, pasaulinį atšilimą, energetinį saugumą ir pozityvų visuomenės požiūrį. Pranešėjas pabrėžė, kad pagrindinis veiksnys, kuris trukdo branduolinės energetikos plėtrai yra ekonomika (investicijų, reikalingų branduoliniam reaktoriui pastatyti ir uždaryti, stygius),  ir plačiau nagrinėjo statybos ir uždarymo kaštus, pateikdamas pavyzdžių iš skirtingų valstybių. Akademikas paminėjo, kad dideli naujų statybų kaštai lemia valstybių pastangas kuo labiau prailginti jau veikiančių branduolinių reaktorių eksploataciją. Taip sukeliamas pavojus saugumui. Nelaimė Fukušimoje yra tinkamas pavyzdys. Tęsdamas prof. J.Vilemas pateikė branduolinės energijos plėtros prognozes ir konstatavo, jog, atsižvelgiant į įvykius Japonijoje, branduolinės energetikos ateitis senosiose valstybėse yra labai neaiški, renesanso galima tikėtis tik tolimoje ateityje. Be to, branduolinė energetika neturėtų būti plėtojama šalyse, kurios negali savo teritorijoje palaidoti visas susidariusias radioaktyvias atliekas ir neturi lėšų, kurių prireiktų netikėtos nelaimės pasekmėms likviduoti. Baigdamas prof. J.Vilemas pateikė statistinius duomenis apie urano kasybą ir urano konversiją pasaulyje.

 

Pagrindinė Lietuvos energetikos instituto vadovo prof. Eugenijus UŠPURO pranešimo tema – branduolinių jėgainių saugumas. Pasak jo, branduolinės energetikos renesansas priklauso nuo to, ar saugi jėgainių eksploatacija. Branduolinės  energetikos specialistas aptarė avariją Japonijoje: inicijuojančius įvykius, pačią neprojektinę avariją (įvardijęs ją kaip „Ilgalaikį energijos praradimą“) ir jos pasekmes. Jis pažymėjo, kad pirmą kartą pasaulyje įvyko sunki avarija keliuose branduoliniuose reaktoriuose vienu metu. E.Ušpuras išvardijo Fukušimos avarijos pamokas: nepakankamai įvertintos gamtinių įvykių pasekmės projektuojant atominę jėgainę, avarijų valdymo priemonių trūkumas ir netinkamas jų numatymas statant jėgainę, neadekvačiai įvertinti galimi infrastruktūros sutrikimai. Tęsdamas Lietuvos energetikos instituto direktorius pristatė du kraštutinius požiūrius į Europos branduolinės energetikos ateitį. Pranešėjo nuomone, nei vienas, nei kitas nėra geras. Branduolinė energetika pasaulyje yra svarbi ir reikalinga, bet tik tuomet, jeigu branduolinės jėgainės saugiai eksploatuojamos. Pranešėjas išsamiau pristatė planuojamą saugos peržiūrą Europoje po avarijos Fukušimoje. Jos metu bus atliekamas „streso testas“, kurio tikslas – įvertinti branduolinių jėgainių Europoje saugą ir ją pagerinti. Saugos peržiūros tvarka ir priemonės prieš ją atliekant bus pristatytos visuomenei. Grįždamas prie branduolinės saugos pranešėjas E.Ušpuras aptarė saugesnius trečios kartos branduolinius reaktorius, kaip branduolinės energetikos ateities garantą. Direktorius baigė pranešimą teiginiu, kad techninis pagrindas toliau vystyti branduolinę energetiką yra, tad renesansas dabar vyksta ir tikrai nesustoja.

 

Belgijos Karalystės ambasadorius J.E. ponas Christian Oscar Madeleine VERDONCK padėkojo P.Auštrevičiui už kvietimą dalyvauti diskusijoje ir priminė, kad jis nėra branduolinės energetikos specialistas. Jis pristatė branduolinės energetikos situaciją Belgijoje ir diskusijas dėl senų branduolinių reaktorių eksploatacijos pratęsimo ar uždarymo bei naujų statybos. Jis pabrėžė, kad buvo priimtos papildomos saugumo priemonės. J.E. Ambasadorius kalbėjo apie emocionalią reakciją pasaulyje po nelaimės Fukušimoje, apie sustiprėjusią priešišką nuomonę branduolinės energetikos plėtros atžvilgiu, apie augantį investuotojų norą investuoti į atsinaujinančius šaltinius. Jis priminė branduolinio kuro laidojimo problemą. Baigdamas J.E. ponas Christian Oscar Madeleine VERDONCK apgailestavo, kad negali tiesiai atsakyti į diskusijoje užduodamą klausimą „Branduolinė energetika: renesansas ar sąstingis?“

 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Arūnas MOLIS į diskusiją buvo pakviestas aptarti problemą platesniame kontekste. Pranešėjas bandė atsakyti į klausimą, kas laukia branduolinės energetikos ilguoju laikotarpiu. Pasak jo, prieš nelaimę Fukušimoje, Japonijoje, branduoline energetika pasaulyje pasitikėdavo nuo 45 iki 75 proc. gyventojų.  Po įvykių Fukušimoje, pasitikėjimas sumažėjo du kartus: branduoline energetika pasitiki 25-50 proc. gyventojų. Dėstytojo nuomone, įvykiai turės įtakos ir politikų veiksmams, tačiau ilguoju laikotarpiu atslūgus emocijoms, branduolinė energetika turėtų atsigauti. Vis dėlto, jis neneigė priežasčių, kurios gali sukelti branduolinės energetikos fiasko. Įvykis Fukušimos atominėje jėgainėje – rimta avarija, verčianti susimąstyti apie tokių jėgainių saugumą. Kita vertus, jis priminė visuotinę reakciją į panašias avarijas Černobilyje 1986 m. ir Pensilvanijoje „Free my island“ 1979 m. Tęsdamas dėstytojas A.Molis pateikė statistinius duomenis apie branduolinės energetikos gamybą ir plėtrą, priminė kitų pranešėjų aptartus argumentus prieš branduolinės energetikos vystymą. Iš kitos pusės, jis pabrėžė, jog po minėtų branduolinių avarijų branduoliniai reaktoriai pasaulyje ir toliau statomi, pratęsiami senų reaktorių eksploatacijos laikotarpiai. Nepaisant katastrofiškų Černobilio avarijos padarinių, branduolinės energetikos dalis bendroje energetikos gamyboje, kaip ir visuomenės pasitikėjimas branduoline energetika, auga. Šiame kontekste vertindamas branduolinės energetikos perspektyvas, pranešėjas A.Molis teigė, jog viskas priklauso nuo regiono. Besivystančios valstybės (Kinija, Indija, Rusija)  dėl praktinių poreikių, politinių tikslų, branduolinę energetiką plėtos ir toliau, nenutraukdamos savo branduolinės energetikos plėtros programų. Europos Sąjunga, pasak A.Molio, neinvestuos tiek, kiek planuota. Austrija, Danija, Graikija, Portugalija – šalys, kurios griežtai pasisako prieš branduolinę energetiką. Jų argumentus Fukušimos avarija tik sustiprino. Vokietija ir Italija jau priėmė sprendimus suspenduoti branduolinių projektų vystymą, Vokietija, nusprendė sustabdyti iki tol laikytų saugių reaktorių eksploatavimą. Iš kitos pusės, pasak pranešėjo, skeptikams nepavyks užginčyti Suomijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Čekijos ir kitų valstybių racionalaus poreikio investuoti į branduolinę energetiką, į naujos kartos reaktorius. A. Molis akcentavo netikintis, kad vystomi projektai Europoje bus „užšaldyti“. Priešingai, kai kurios branduolinės kompanijos iš  nelaimės Japonijoje turės naudos. Dėstytojas plačiau aptarė ir JAV bei Japonijos situaciją ir vyriausybių pozicijas branduolinės energetikos vystymo atžvilgiu. Jis pabrėžė, kad Japonijoje po avarijos Fukušimoje sumažėjo ne pasitikėjimas branduoline energetika apskritai, bet visuomenės pasitikėjimas Japonijos vyriausybe, kuri nesugebėjo tinkamai eksploatuoti jėgainės, tinkamai užtikrinti, kad būtų laikomasi saugumo reikalavimų. Tai neturi nieko bendro su branduolinių reaktorių statyba apskritai. Baigdamas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas A.Molis pateikė argumentų apie pasaulinį klimato atšilimą ir branduolinės energetikos reikšmę CO2 išmetimo į atmosferą sumažinimui.

 

Diskusiją baigė Seimo Europos Klubo prezidentas P.Auštrevičius, apibendrindamas, jog pranešėjų išsakyti argumentai – branduolinės energetikos naudai.

 

Po pranešimų vykusioje diskusijoje dalyvavo diplomatinio korpuso, NVO atstovai, akademikai, apžvalgininkai, ekspertai, politinių partijų ir visuomeninių judėjimų atstovai.

 

 

RENGINIO NUOTRAUKOS:

 

Seimo Europos klubas

Seimo Europos informacijos biuras

 

 
 
 
 
 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
    010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Rugsėjis
    2017     
 
 
{Europa go}