2017 m. rugsėjo 24 d.
Naujienos
Apie biurą
ES reikalų svarstymas Seime
Europos Parlamento nariai iš Lietuvos
Bendra informacija apie ES
Euras Lietuvoje
Europos Sąjungos institucijos
Aktualūs dokumentai
Klauskite - atsakome
Skaitykla
Seimo EIB renginiai
Europos Savaitė Seime
Seimo Europos klubas
Pirmininkavimas ES Tarybai
IPEX ir Seimas

 

 

Prisijungimo vardas: 

Slaptažodis: 
Prisiminti
 
 
 
 
SEIMO EUROPOS KLUBO, SEIMO EUROPOS INFORMACIJOS BIURO IR RYTŲ EUROPOS STUDIJŲ CENTRO
 
PASKAITA - DISKUSIJA

GRUZIJOS UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKA: TĘSTINUMAS AR POKYČIAI

2013 m. sausio 10 d.



Diskusijoje įžanginį žodį tarė Seimo Europos klubo prezidentas Petras AUŠTREVIČIUS, pranešimą skaitė Gruzijos užsienio reikalų ministrė Maja PANDŽIKIDZĖ, komentarus išsakė Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. dr. Ramūnas VILPIŠAUSKAS.

Įžanginėje kalboje Petras Auštrevičius pristatė diskusijos svečius – filologę, buvusią ambasadorę, Gruzijos užsienio reikalų ministrę Mają Pandžikidzę ir VU TSPMI direktorių prof. Dr. Ramūną Vilpišauską. Buvo pažymėta, kad po įvykusių rinkimų Gruzijoje, yra aktualu aptarti, kaip pasikeis valstybės užsienio politikos kryptis, ar ji išlaikys tęstinumą, ar bus imtasi permainų ir kokios tai bus permainos?

Kalbos pradžioje, ministrė Maja Pandžikidzė akcentavo, kad pastarieji parlamento rinkimai simbolizuoja Gruzijos rinkėjų politinį brandumą. Dabartinė vyriausybė dės visas pastangas išlaikyti ir plėsti demokratiją šalyje, išsaugoti teismų nešališkumą, žmogaus teises, plėtoti nepriklausomą žiniasklaidą, atverti ekonomiką ir spartinti socialinę transformaciją. Darbo kodekso įsisavinimas ir kariuomenės modernizavimas irgi išlieka Gruzijos vidaus politikos prioritetais.

Pristatydama užsienio politiką, ministrė padėkojo Lietuvai už palaikymą ginče su Rusija dėl okupuotų regionų. Išdėstė poziciją, kad Gruzija ir toliau sieks narystės NATO aljanse. Kaip didžiausia ne NATO valstybė pagal karių skaičių ISAAF, išlaikys dalyvavimą misijoje Pakistane po 2014 m. ir saugumo organizavime Afganistane.

Siekiant Europinės integracijos, tęsė M. Pandžikidzė, iki 2013 m. lapkričio Vilniaus forumo, Gruzija pasiryžusi įgyvendinti svarbias priemones, tokias kaip laisvos prekybos plėtra, nacionalinių darbo jėgos įstatymų įgyvendinimas pagal „ILO“ standartus ir efektyvios antimonopolinės aplinkos sukūrimas. M. Pandžikidzė taip pat paminėjo, kad jos šalis jau yra įsisavinusi svarbias priemones ES – Gruzijos vizų susitarime.

Kita svarbia užsienio politikos kryptimi gerb. ministrė įvardijo dvišalių ryšių su JAV stiprinimą, siekiant tapti valstijų strategine partnere. Vienu iš prioritetų įvardijama dialogo su Rusija plėtra. Šiuo metu yra aptarti dvišalės prekybos, transporto ir humanitariniai klausimai. Tokie dialogai su Rusija numatyti rengti kas 2 mėnesius. Šių susitikimų tikslas – prekybos, ekonominių ir kultūrinių santykių atnaujinimas.

Svarbia užsienio politikos kryptimi išlieka gerų santykių palaikymo tęstinumas su kaimynėmis valstybėmis – Armėnija, Azerbaidžanu ir Turkija, taip pat ir su kitais pasaulio regionais. Gruzijos diplomatijos stiprinimas visose pasaulio šalyse.

Pabaigai ministrė išsakė nuomonę, kad Gruzija sieks išlikti stabilia ir patikima tarptautinės bendruomenės partnere, siekiant globalios taikos, saugumo ir plėtros.

Ramūnas Vilpišauskas, komentuodamas Gruzijos užsienio reikalų ministrės pranešimą, džiaugėsi, kad Gruzijos politikos kryptis išlieka nepakitusi – Euroatlantinė integracija. Išreiškė susirūpinimą, kaip naujoji valdžia bendradarbiaus su dabartiniu prezidentu. Ankstesnė valdžia turėjo aiškią ekonomikos viziją ir kaip jos siekti. Kelia klausimą kokią viziją turi nauja valdžia, kokias reformas numato šioje srityje?

Antrasis prof. dr. R. Vilpišausko pastebėjimas buvo, kad dauguma Rytų Europos valstybių siekdamos integracijos į ES, priėmė visas ES rekomendacijas neatkreipdamos dėmesio, kurios iš jų tinka tos šalies ekonomikai ir atneš naudos. Klausimas, kaip dabartinė Gruzijos vyriausybė žiūri į ES rekomendacijas? Taip pat Vilpišauskas pabrėžė, kad ES padarė strateginę klaidą nepasiūliusi Gruzijai prisijungti prie Laisvos prekybos režimo 2006 m.

Trečiasis išsakytas pastebėjimas - Gruzijos užsienio politikos tikslai, skatinantys dialogą su Rusija, skamba gerai, tačiau kaip Gruzija ketina išspręsti savo teritorines problemas? Kokia bus tų teritorijų integracija, kai tuo pačiu metu siekiama narystės NATO ir ES, lieka neaišku.

(Pranešimą parengė Seimo Europos informacijos biuro stažuotojas Jonas Paulauskas).

Renginio akimirkos:






 
 
 
 
 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
    010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Rugsėjis
    2017     
 
 
{Europa go}