2017 m. rugsėjo 24 d.
Naujienos
Apie biurą
ES reikalų svarstymas Seime
Europos Parlamento nariai iš Lietuvos
Bendra informacija apie ES
Euras Lietuvoje
Europos Sąjungos institucijos
Aktualūs dokumentai
Klauskite - atsakome
Skaitykla
Seimo EIB renginiai
Europos Savaitė Seime
Seimo Europos klubas
Pirmininkavimas ES Tarybai
IPEX ir Seimas

 

 

Prisijungimo vardas: 

Slaptažodis: 
Prisiminti
 

 BENDRA INFORMACIJA APIE EUROPOS SĄJUNGĄ 

 

 

Apie Europos Sąjungą

Europos Sąjunga yra unikali ekonominė ir politinė 28 Europos šalių partnerystė. Kartu šios šalys užima didžiąją žemyno dalį.

ES buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo. Pirmiausia buvo siekiama skatinti ekonominį bendradarbiavimą remiantis prielaida, kad tarpusavyje prekiaujančios šalys tampa vienos nuo kitų ekonomiškai priklausomos ir todėl labiau linkusios vengti konfliktų. Todėl 1958 m. buvo sukurta Europos ekonominė bendrija (EEB) ir iš pradžių sustiprintas ekonominis šešių šalių – Belgijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos – bendradarbiavimas. Nuo to laiko buvo sukurta didžiulė bendra rinka. Ji plėtojama toliau, kad būtų išnaudotos visos jos teikiamos galimybės. Visą informaciją apie Europos Sąjungos kūrimosi istoriją galima surasti čia. 

Nuo ekonominės iki politinės sąjungos

Pradžioje buvusi vien ekonomine sąjunga dabar ji tapo organizacija, veikiančia įvairiausiose politikos srityse nuo pagalbos vystymuisi iki aplinkos. Atsižvelgiant į šį pokytį 1993 m. jos pavadinimas pakeistas iš EEB į Europos Sąjungą (ES).

ES veikla grindžiama teisinės valstybės principais: kad ir ką ES darytų, visai tai reglamentuojama Sutartimis, kurias laisva valia ir demokratiškai pasirašo visos valstybės narės. Šiuose įpareigojančiuose susitarimuose nustatomi daugelio ES veiklos sričių tikslai. 

Judumas, augimas, stabilumas ir bendra valiuta

Jau pusę amžiaus ES užtikrina taiką, stabilumą ir klestėjimą, padeda kelti gyvenimo standartus. Buvo įvesta ir bendra Europos valiuta – euras.

Panaikinus pasienio kontrolę prie ES vidaus sienų galima laisvai keliauti po didžiąją žemyno dalį. Be to, tapo daug lengviau išvykti gyventi ir dirbti į kitą Europos šalį.

Bendroji, arba vidaus, rinka – tai pagrindinė ekonominė ES varomoji jėga. Dėl jos dauguma prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių ES teritorijoje gali judėti laisvai.  Vienas iš kitų pagrindinių tikslų – kuo labiau panaudoti didžiulį jos potencialą, kad europiečiams iš to būtų kuo daugiau naudos. 

Žmogaus teisės ir lygybė

Vienas iš pagrindinių ES tikslų – propaguoti žmogaus teises pačioje ES ir visame pasaulyje. Žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms – tai pagrindinės ES vertybės. 2009 m. pasirašius Lisabonos sutartį, visos šios teisės įtvirtintos viename dokumente – ES pagrindinių teisių chartijoje. ES institucijos bei ES šalių vyriausybės teisiškai įpareigotos jas užtikrinti visais atvejais, kai taikomi ES teisės aktai. 

Skaidrios ir demokratiškos institucijos

Plėtros procesui tęsiantis ES ir toliau stengiasi pasiekti, kad jos valdymo institucijos taptų skaidresnės ir demokratiškesnės. Daugiau galių suteikta tiesiogiai renkamam Europos Parlamentui, didesnis vaidmuo skirtas ir su Europos institucijomis bendradarbiaujantiems valstybių narių parlamentams. Be to, ES piliečiai turi vis didesnį dalyvavimo politiniame procese būdų pasirinkimą. 

Sprendimų priėmimas

Standartinė ES sprendimų priėmimo procedūra vadinama įprasta teisėkūros procedūra (anksčiau vadinta bendro sprendimo procedūra). Tai reiškia, kad tiesiogiai išrinktas Europos Parlamentas turi pritarti ES teisės aktams kartu su Europos SąjungosTaryba (28 ES šalių vyriausybėmis). Prieš siūlydama naujas iniciatyvas Europos Komisija įvertina galimas ekonomines, socialines ir aplinkos pasekmes. Tai ji daro parengdama poveikio vertinimus, kuriuose išdėstomi galimų politikos priemonių privalumai ir trūkumai. Be to, Komisija konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis, tokiomis kaip nevyriausybinės organizacijos, vietos valdžios institucijos, atitinkamo sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovai. Techniniais klausimais konsultuoja ekspertų grupės. Nacionaliniai parlamentai gali oficialiai pareikšti prieštaravimus, jei jie mano, kad klausimą būtų geriau spręsti nacionaliniu, o ne ES lygmeniu.

Europos Parlamentas ir Taryba svarsto Komisijos teisės aktų pasiūlymus ir siūlo pakeitimus. Jei Tarybai ir Parlamentui dėl pakeitimų susitarti nepavyksta, rengiamas antrasis svarstymas. Jo metu Parlamentas ir Taryba vėl gali siūlyti pakeitimus. Jei Parlamentas vis tiek nesutinka su Taryba, jis turi galią blokuoti siūlomą teisės aktą. Jei abi institucijos dėl pakeitimų susitaria, siūlomas teisės aktas gali būti priimtas. Jei susitarti nepavyksta, išeitį bando rasti taikinimo komitetas. Šio paskutinio svarstymo metu teisės akto pasiūlymą gali blokuoti ir Taryba, ir Parlamentas.

Bendrasis pranešimas apie Europos Sąjungos veiklą

Europos Komisija kiekvienais metais rengia bendrajį pranešimą, kuriame  apžvelgiamos svarbiausios vienerių metų Europos Sąjungos iniciatyvos ir didžiausi laimėjimai. Su bendruoju pranešimu apie Europos Sąjungos veiklą galima susipažinti čia

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 
 
 
 
 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
    010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Rugsėjis
    2017     
 
 
{Europa go}