2017 m. rugsėjo 24 d.
Naujienos
Apie biurą
ES reikalų svarstymas Seime
Europos Parlamento nariai iš Lietuvos
Bendra informacija apie ES
Euras Lietuvoje
Europos Sąjungos institucijos
Aktualūs dokumentai
Klauskite - atsakome
Skaitykla
Seimo EIB renginiai
Europos Savaitė Seime
Seimo Europos klubas
Pirmininkavimas ES Tarybai
IPEX ir Seimas

 

 

Prisijungimo vardas: 

Slaptažodis: 
Prisiminti
 

 seimo europos klubo diskusija

 

AR GRESIA LIETUVOS POLITINIAM GYVENIMUI DEŠINYSIS RADIKALIZMAS?

 

2011 M. GEGUŽĖS 18 D.

SEIMO EUROPOS INFORMACIJOS BIURAS

SEIMO III RŪMAI, GEDIMINO PR. 53, VILNIUS

 

diskusijos programa

diskusijos vaizdo įrašai:

Orginalas

Su vertimu į lietuvių kalbą

Su vertimu į anglų kalbą

 

2011 m. gegužės 18 d. Seimo Europos informacijos biure įvyko Seimo Europos klubo organizuota diskusija "Ar gresia Lietuvos politiniam gyvenimui dešinysis radikalizmas?" Diskusijoje įžanginį žodį tarė Seimo Europos klubo prezidentas Petras Auštrevičius, pasisakė žurnalistas Algimantas Šindeikis ir visuomenės veikėjas, politinių, kultūrinių, socialinių straipsnių Lietuvoje autorius Darius Kuolys. Diskusijoje dalyvavo Seimo nariai ir kanceliarijos darbuotojai, diplomatinio korpuso atstovai, akademikai, apžvalgininkai, ekspertai.

Pradėdamas diskusiją Petras Auštrevičius pabrėžė, jog tema apie dešinįjį radikalizmą buvo pasirinkta neatsitiktinai. Svarbu, kaip dėl politinių permainų ir bangavimų Europoje atsirandančios įvairių pakraipų populistinės partijos gali įtakoti Lietuvos politinį gyvenimą ir visų politinių jėgų išsidėstymą.

 

Žurnalistas Algimantas Šindeikis, paprašytas kalbėti apie situaciją Europoje ir pamėginti tai reflektuoti Lietuvos politikoje, sutiko, jog tema itin aktuali, nes dešiniųjų pozicijos šiuo metu Europoje yra itin stiprios. A. Šindeikis pabrėžė du kertinius įvykius, laukiamus kitais metais: tai Marine Le Pen (ultra dešiniosios partijos Prancūzijoje atstovės) rimti šansai šiais metais nurungti dabartinį Prancūzijos Prezidentą Nicolas Sarkozy ir tapti Prancūzijos prezidente; ir “Tikrųjų suomių” (ultra dešiniųjų) partijos gausus mandatų laimėjimas Suomijos parlamente. Remdamasis šiais įvykiais ir Vokietijos statistika (70% vokiečių pasisako prieš Vokietijos indėlį į Europos Sąjungos biudžetą) A. Šindeikis argumentavo, jog politinis korektiškumas po truputį nyksta, ir Europos radikalizacija vyksta gana greitai. Vieną iš fundamentalių radikalizacijos priežasčių jis nurodė Europos piliečių socialinius ir ekonominius lūkesčius, nebeatitinkančius realybės, kurioje dabar gyvena Vakarų Europa. Anot A. Šindeikio, šiandien ji, kaip pokariu sukurtas socialinių valstybių tinklas, iš dalies bankrutuoja dėl globalizacijos, kuri industrines darbo vietas iškelia į kitas rinkas: Rytų Aziją, Kiniją ir tt. Todėl nebelieka lėšų, kuriomis būtų finansuojamas šių Europos valstybių socialinės gerovės modelis. Tradiciniai politikai linkę tokias “blogas naujienas” ir ypač jų sprendimus nukelti kuo toliau į ateitį, tačiau piliečiai nėra linkę su tuo susitaikyti ir reikalauja konkretumo. Populistines kalbas A. Šindeikis įvardijo kaip ultra dešiniųjų bruožą, ypač paplitusį vakaruose. Jis kėlė klausimą: ar Lietuvoje ir Rytų Europoje (posovietinėje erdvėje) jis įmanomos? Ieškodamas atsakymo, pranešėjas argumentavo, kad Lietuvoje nėra rinkėjų, kuriuos domintų ultra dešinieji, nes nėra klausimų, kurie reikalautų populistinio radikalumo (nėra daug musulmonų, Lietuvos indėlis į Europos Sąjungos biudžetą nėra didelis ir kt.). Tačiau A. Šindeikis teigė, kad Rytų Europoje yra kitų ultra dešinumo reiškinių, pavyzdžiui, įvykiai Vengrijoje, kur ultra dešiniųjų partija “Fidesz”, turinti du trečdalius koalicijos narių parlamente, pradėjo patys keisti konstituciją ir apribojo žmogaus teises. Anot A. Šindeikio, per ateinančius 4-5 metus Lietuvoje galime laukti atvirkštinio reiškinio – politikos kairėjimo. Tai gali įvykti dėl jaunų, kūrybingų protų „nutekėjimo“ į užsienį. Likę žmonės yra daugiausia pensinio amžiaus, nelinkę palaikyti liberalių dešiniųjų jėgų. Tačiau pranešėjas atkreipė dėmesį, kad ultra dešinumo reiškinių Lietuvoje taip pat pasireiškia: parlamentinių mažumų nepaisymas, kompromisų nedarymas, vienašališkas problemų sprendimas, vienos valdžios brutalus kišimasis į kitos valdžios reikalus. Baigdamas pranešimą A. Šindeikis pabrėžė nemanantis, jog Lietuvoje ultra dešinieji gautų daugumą balsų rinkimuose.

 

Lietuvos visuomenės veikėjas daktaras Darius Kuolys pranešime daugiausiai kalbėjo apie Lietuvą. Jis atkreipė dėmesį į Lietuvos politinio elito ir jaunimo radikalėjimą. D. Kuolys susiejo kultūrinį dešinįjį radikalizmą su ekonominiu dešiniuoju radikalizmu: Lietuvoje nuo nepriklausomybės pradžios visų politinių partijų lyderių idėjose vyravo dešinysis radikalizmas. Kaip pavyzdį jis pateikė Prezidentą A. M. Brazauską, kuris daugeliu atvejų kalbėjo kaip dešinysis ekonominis radikalas. Kalbėdamas apie nepriklausomybės pradžią, D. Kuolys pabrėžė, jog buvo manoma, kad bendruomeninė kooperacinė nuosavybė yra neveiksminga - vienintelis Lietuvos ūkio modelis yra privati nuosavybė. Šitaip daugumą įmonių ir bankų nupirko užsienio kompanijos. Bendra tuo metu vyraujanti nuostata buvo, kad lietuviai savo reikalų tvarkyti nemoka. D. Kuolys kalbėjo apie tai, kaip jauniems Lietuvos protams nuolat teigiama, kad savo šalyje jie nedaug ką gali ir kad dėl geresnių santykių jiems reikia atsižadėti dalies savo tapatybės. D. Kuolys taip pat pabrėžė, kad netgi 20-tais mūsų nepriklausomybės metais lietuviai patys savimi nepasitiki. Lietuvos politinis ir kultūrinis elitas teigia, jog lietuviai nesugeba tvarkyti savo reikalų, ūkio, netgi sutinka nutylėti dalį savos istorijos. Pasak A. Kuolio, šis politinio elito nusistatymas provokuoja dešinįjį radikalizmą. Jei politinis/kultūrinis elitas ir toliau vengs rimtai kalbėti apie gyvybinius, tautinės bendruomenės interesus, tuomet radikalizmas tik stiprės. D. Kuolio nuomone, mūsų tautos orumas ir savigarba nuolat pažeidinėjami, remiantis tautos ateities strategijos kūrimo pavyzdžiu. Pranešėjas paminėjo Estijos ateities strategiją, kurios pagrindinė idėja yra tautos egzistencija ir išlikimas. Tuo tarpu gausiai emigruojančioje Lietuvoje, kurioje tautos išlikimo idėja natūraliai turėtų būti, pagrindinė vizija yra sumani visuomenė, valdžia, ekonomika. Paminėdamas atominės elektrinės statybas Baltarusijoje, D. Kuolys peikė Lietuvos politinį elitą už visuomenės interesų negynimą. Pranešėjas piktinosi ir tuo, kad Lietuvos politinis elitas visiškai nepasitiki sava. Visa tai, anot D. Kuolio, toliau skatins dešinįjį radikalizmą Lietuvoje, bus tęsiama ekonominio radikalizmo politika, ir galų gale Lietuvoje atsiras kultūrinis dešinysis radikalizmas.

 

 

 

 

Dėkojame visiems dalyvavusiems renginyje!

 

Seimo Europos klubas

Seimo Europos informacijos biuras

 

 
 
 
 
 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
    010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Rugsėjis
    2017     
 
 
{Europa go}