2017 m. rugsėjo 24 d.
Naujienos
Apie biurą
ES reikalų svarstymas Seime
Europos Parlamento nariai iš Lietuvos
Bendra informacija apie ES
Euras Lietuvoje
Europos Sąjungos institucijos
Aktualūs dokumentai
Klauskite - atsakome
Skaitykla
Seimo EIB renginiai
Europos Savaitė Seime
Seimo Europos klubas
Pirmininkavimas ES Tarybai
IPEX ir Seimas

 

 

Prisijungimo vardas: 

Slaptažodis: 
Prisiminti
 
 

SEIMO EUROPOS KLUBO, SEIMO EUROPOS INFORMACIJOS BIURO DISKUSIJA
 
„GRAIKIŠKA EURO ZONOS LIGA IR VAISTAI LIETUVAI“
 
2011 m. lapkričio 16 d.

Įžanginę kalbą tarė Seimo Europos klubo prezidentas Petras AUŠTREVIČIUS, pranešimus skaitė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Dr. Raimondas KUODIS ir “Danske” banko vyr. analitikė Baltijos šalims Violeta KLYVIENĖ, komentavo VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai, ekonominiai projektai (ESTEP)“ valdybos pirmininkas Klaudijus MANIOKAS, Seimo Ekonomikos komiteto narė Birutė VĖSAITĖ, Seimo Ekonomikos komiteto narys Kęstutis MASIULIS.

Petras Auštrevičius pristatydamas diskusiją “Graikiška Euro zonos liga ir vaistai Lietuvai” paminėjo, kad ši tema yra ne tik graikiška ar itališka, tai susiję su visa Europos Sąjunga. Kadangi tai yra pirmoji rimta Euro zonos krizė, todėl yra svarbu laiku apie tai diskutuoti ir daryti savalaikes išvadas. Seimo Europos klubo prezidentas paminėjo, kad Bundesbanko prezidentas Jensas Veidmanas teigė, kad politikai, o ne Europos centrinis bankas turi spręsti skolų ir kitas Euro zonos šalis užgriuvusias bėdas. P. Auštrevičius teigdamas, kad tai labai rimta liga, iškėlė diskusijos klausimą, kokie vaistai reikalingi šiai ligai.

Dr. Raimondas Kuodis pradėdamas savo pristatymą akcentavo, kad šią krizę turi spręsti ne politikai, o technokratai. Ši problema nėra nauja, nes panaši krizė buvo ir 1999 metais Lietuvoje. Cituodamas prezidentą B. Obamą, R. Kuodis teigė, kad nepaprastos situacijos reikalauja nepaprastų sprendimų. Tačiau Europos Sąjunga stokoja sprendimų ar juos priima netinkamus. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo teigimu, ekonomikos mokslas pateikia daug modelių ir teorijų, atspindinčių ekonomines situacijas, pvz.: ekonominio augimo Malthuso teorija, makroekonomikos Keynso teorija, finansų pusiausvyros tarp valstybės palūkanų ir ekonomikos „fundamentų“ (skolos tvarumas ir kt.) modelis. Remdamasis ekonomikos mokslu ir Lietuvos 1999 m. patirtimi, dr. R. Kuodis kaip sprendimą Euro zonos krizei įveikti siūlė įvesti palūkanų „lubas“ valstybių obligacijų rinkoje. Tą daryti siūlo Europos centriniam bankui, nes parlamentų sprendimai yra per mažai operatyvūs ir labiau politizuoti. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo teigimu, galima stabilizuoti net didelį skolos/BVP santykį, jei yra įvedamas normalus palūkanų lygis ir vyrauja nominalus ekonomikos augimas. Tačiau, R. Kuodžio nuomone, Europos Sąjungos politikų skolos sprendimo būdai, t. y. bausti šalis skolininkes, padidinant joms skolinimosi palūkanas, siekis privačius investuotojus įtraukti į skolų nurašymą, valstybių kreditorių pranašumas visų likusių kreditorių atžvilgiu, buvo kvailystės, kurios atvedė Europą prie dramatiškos prarajos. Raimondas Kuodis teigė, kad Euro zonos krizės klausimas yra išimtinai techninis ir vienintelė institucija, turinti sprendimo raktą, yra Europos centrinis bankas.

Violeta Klyvienė, apžvelgusi vis labiau optimistiškesnį pasaulio ekonominį kontekstą, Europos Sąjungos Euro zonos krizės priežasčių ieškojo ES valstybių narių, turinčių struktūrinių problemų, rėmime, kuris nedavė realios naudos. Tačiau „Danske“ banko vyr. analitikė Baltijos šalims paminėjo, kad vis dėlto yra ekonomikų, kurios stabilizavo padėtį. Tai Airija, kuri Euro zonoje yra tarsi geroji naujiena, nes ši valstybė sugebėjo stabilizuoti savo ekonominę padėtį. Pasak analitikės, tai lėmė atvira Airijos ekonomika, nesusiję prekybiniai ryšiai su atsiliekančia Europa, didelių užsienio kompanijų įsitvirtinimas Airijoje, demografinių iššūkių neaktualumas, fiskalinis konsolidavimas. Į klausimą, ar Graikija turi šansų tapti antrąja gerąja naujiena, V. Klyvienė atsakė, kad skolos naštos palengvinimas ES lėšomis, nelems tvaraus Graikijos atsigavimo, nes šalies augimo perspektyvos yra miglotos. Graikijai reikia drausmingų fiskalinės ir struktūrinės politikos reformų. Tuo tarpu „Danske“ banko vyr. analitikė teigė, kad Italija turi šansų tapti kita gerąja naujiena, nes Europos centrinis bankas stabilizavo Italijos obligacijų kainą ir Italija yra pakankamai pajėgi įvykdyti fiskalines reformas. Violeta Klyvienė taip pat paminėjo ir šios krizės poveikį Lietuvai. „Danske“ banko analitikė teigė, kad gerai diversifikuota Lietuvos eksporto struktūra padės išvengti didesnio augimo nuostolio. Tačiau nesubalansuoti valdžios sektoriaus finansai ir aukštas nedarbas išlieka rimta grėsme Lietuvos tvariam augimui. V. Klyvienė mano, kad Lietuva ilguoju laikotarpiu turi sekti Airijos pavyzdžiu, t. y. didesnės eksporto įtakos BVP, nes tik per tai galima tikėtis sveiko vidaus paklausos atsigavimo.

Klaudijus Maniokas, komentuodamas Euro zonos krizės padėtį, akcentavo trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes perspektyvas, jų iššūkius ir sprendimus. ESTEP valdybos pirmininko nuomone, pirmiausia reikia spręsti trumpalaikės perspektyvos iššūkius, aptartus R. Kuodžio, kuriuos geriausiai spręstų Europos centrinis bankas. Vidutinės trukmės klausimai, aptarti V. Klyvienės, yra susiję su realia konvergencija. K. Maniokas minėjo, kad šiai konvergencijai pasiekti reikia tam tikrų priemonių. ES naudotos priemonės, t. y. taisyklės ir investicijos, nebuvo efektyvios. K. Maniokas teigė, kad ES naudojamos taisyklės neskatino realios konvergencijos, nes labiau buvo susitelkta ties vieningų bendros rinkos taisyklių kūrimu, o struktūrinėms problemoms ir jų sprendimui buvo skiriama mažai dėmesio. Antra ES naudojama priemonė yra investicijos, t. y. struktūriniai fondai, kurie Euro zonos krizės metu buvo diskredituoti, nes jie nesukūrė realios konvergencijos, o prisidėjo prie skolų problemų gilinimo. Todėl ES reikia pakeisti naudojamas priemones realiai konvergencijai pasiekti. Ilgalaikės perspektyvos klausimai yra demokratijos kokybė bei pasitikėjimas. K. Maniokas teigė, kad pagal tam tikrus indikatorius demokratijos kokybė Lietuvoje yra labiau artima Pietų Europos šalims, nei Šiaurės Europos valstybėms. Todėl ilgalaikės perspektyvos problemos, su kuriomis susiduria Lietuva, yra panašios į Pietų Europos valstybių problemas. Tačiau šių problemų sprendimai nėra tokie aiškūs ir konkretūs kaip trumpalaikės ar vidutinės trukmės perspektyvos atveju.

Birutė Vėsaitė pasiremdama Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje skaitytu pranešimu apie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos veiklą 2010–2011 teigė, kad reikia praktiškai įgyvendinti įvairias politikos priemones, skirtas krizės pasekmėms šalinti įvairiose srityse, ypač priemones, gerinančias mokesčių skaidrumą. B. Vėsaitė paminėjo, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra ypatingai svarbus, siekiant pasauliniu mastu sukurti stipresnę ir nuoseklesnę finansų sektoriaus priežiūros ir reguliavimo sistemą tam, kad ji tarnautų realiai ekonomikai. Seimo Ekonomikos komiteto narė paminėjo, kad Asamblėja mano, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija galėtų atlikti svarbų vaidmenį, patardama, kaip sėkmingai suvaldyti pasaulio ekonomikos disbalansą.

Kęstutis Masiulis pripažino, kad technokratų valstybių valdyme daugėja, tačiau taisykles vis tiek nustato politikai. Seimo Ekonomikos komiteto nario nuomone, taisyklės yra kuriamos atsižvelgiant į kultūrines nuostatas, todėl negalima lyginti Lietuvos ir Graikijos nuomonės apie politines partijas, reikia lyginti šių valstybių elgesį. K. Masiulis paminėjo, kad Baltijos valstybių elgesys krizės metu buvo panašus. Tuo tarpu graikiškas mentalitetas ir kultūrinis suvokimas skiriasi nuo Šiaurės Europos valstybių kultūrinio suvokimo. Kęstučio Masiulio nuomone, Euro zonos krizė yra Europos Sąjungos kultūrų skirtumų pasekmė. Europos Sąjunga yra skirtingų kultūrinių mentalitetų kratinys, kuriam bendros ES kultūros, normų primetimas nebus efektyvus.

Renginio akimirkos:


 
 
 
 
 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
    010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Rugsėjis
    2017     
 
 
{Europa go}