2017 m. rugsėjo 26 d.
Naujienos
Apie biurą
ES reikalų svarstymas Seime
Europos Parlamento nariai iš Lietuvos
Bendra informacija apie ES
Euras Lietuvoje
Europos Sąjungos institucijos
Aktualūs dokumentai
Klauskite - atsakome
Skaitykla
Seimo EIB renginiai
Europos Savaitė Seime
Seimo Europos klubas
Pirmininkavimas ES Tarybai
IPEX ir Seimas

 

 

Prisijungimo vardas: 

Slaptažodis: 
Prisiminti
 

  

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir  Seimo Europos informacijos biuro

„Europos savaitės 2015“ diskusija

„Europos prokuratūra: konstituciniai aspektai, veiklos teisiniai pagrindai ir perspektyvos“

2015 m. gegužės 22 d., penktadienis, 10 val.

Seimo Europos informacijos biuro salė, Seimo III rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius

Programa 

Vaizdo įrašas lietuvių kalba

Pranešimas:

Nacionalinės prokuratūros ir steigiamos Europos prokuratūros veiklos perspektyvos


2015 m. gegužės 22 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su Seimo Europos informacijos biuru surengė tradicija tapusią „Europos savaitės Seime“ diskusiją. Šių metų tema – „Europos prokuratūra: konstituciniai aspektai, veiklos teisiniai pagrindai ir perspektyvos“. Diskusijoje įžanginį žodį tarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pranešimus pristatė teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, Generalinės prokuratūros atstovas Tomas Krušna, Lietuvos teisės instituto mokslininkas dr. Justas Namavičius, Mykolo Romerio universiteto docentas dr. Andrius Nevera.

Pradėdamas diskusiją komiteto pirmininkas J. Sabatauskas priminė, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas du kartus svarstė Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos prokuratūros įsteigimo ir išreiškė savo pritarimą Europos prokuratūros idėjai bei Europos Komisijos (EK) iniciatyvai sustiprinti kovą su nusikalstamomis veikomis, pažeidžiančiomis Europos Sąjungos (ES) finansinius interesus. Tačiau kartu komitetas atkreipė dėmesį į numatomą šio pasiūlymo esminį poveikį nacionalinei konstitucinei, baudžiamajai bei baudžiamojo proceso teisei, pažymėdamas, kad pasiūlymo inkorporavimas į nacionalinę teisinę sistemą bus daug pakeitimų nacionalinėje teisėje reikalaujantis procesas, o siūlomas Europos prokuratūros modelis galimai suponuoja koliziją su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio nuostatomis, todėl būtina siekti, kad derybų metu pasiūlymo tekstas būtų pakoreguotas taip, kad jis būtų neutralus visų valstybių narių konstitucijų ir teisinių sistemų atžvilgiu.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasisako už kolegialią, o ne už supranacionalinę Europos prokuratūros struktūrą, todėl J. Sabatauskas pasidžiaugė, kad vykstančių derybų dėl pasiūlymo darbo grupėse metu yra sutarimas dėl kolegialios Europos prokuratūros struktūros. Komiteto vadovas kartu pažymėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto susirūpinimą dėl numatomos Europos prokuratūros kompetencijos, ypač papildomos kompetencijos tirti su ES finansiniams interesams kenkiančiomis nusikalstamomis veikomis susijusias ir kitas nusikalstamas veikas. Nerimą kelia tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai galėtų sąlygoti ženklų Europos prokuratūros kompetencijos išsiplėtimą.

Teisingumo viceministras P. Griciūnas savo pranešime apžvelgė pagrindinius EK pasiūlymo dėl Europos prokuratūros įsteigimo aspektus, jo teisinius pagrindus. Teisingumo viceministro nuomone, nors šis pasiūlymas ir sulaukė prieštaringo ES valstybių narių parlamentų vertinimo dėl jo atitikties subsidiarumo principui, šis pasiūlymas neišeina už subsidiarumo principo ribų. Jis teigiamai vertino tai, kad buvo pasirinktas ilgų, išsamių ir konstruktyvių diskusijų kelias ES lygmenyje svarstant šį pasiūlymą, o ne skubotai stengiamasi jį priimti.

Generalinės prokuratūros atstovas T. Krušna, kaip ir teisingumo viceministras, išreiškė teigiamą požiūrį į pasiūlymą įsteigti Europos prokuratūrą. Nors Generalinės prokuratūros atstovas neneigė, kad išties dar kyla daug klausimų dėl siūlomos Europos prokuratūros veikimo, tačiau įžvelgiama daug teigiamų aspektų, pagrindžiančių jos įsteigimo pridėtinę vertę ir skatinančių paremti Europos prokuratūros steigimą.

Diskusijoje savo pozicijas dėl pasiūlymo įsteigti Europos prokuratūrą išsakė ir mokslo bendruomenės atstovai dr. J. Namavičius ir doc. dr. A. Nevera. Teisės instituto mokslo darbuotojas dr. J. Namavičius iškėlė daug klausimų, į kuriuos, jo nuomone, pasiūlyme dėl Europos prokuratūros nėra atsakymų. Tai ir potenciali žinybingumo konflikto tikimybė dėl Europos prokuroro ir nacionalinio prokuroro, Europos prokurorų kompetencijos asmenų be vietos atžvilgiu klausimas, įrodymų pripažinimo ir kiti klausimai.

Doc. dr. A. Nevera, pranešimo tema pasirinkęs „Europos prokuratūra: kaip toli žengsime eksperimentuodami?“, išsakė gana kritišką požiūrį į pasiūlymą įsteigti Europos prokuratūrą. Savo skeptišką požiūrį į Europos prokuratūros įsteigimą jis grindė ne tik kritikuodamas pasiūlymo nuostatas, tačiau pažangios vadybos taisyklėmis remdamasis jis abejojo siūlomos naujos Europos prokuratūros struktūros sukūrimo perspektyvomis pasiekti jai keliamus tikslus. Doc. dr. A. Neveros nuomone, nacionalinė Konstitucija ir oficialioji konstitucinė jurisprudencija nepalieka nė menkiausių spragų, kaip be esminių tiek Konstitucijos, tiek Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų galima būtų integruoti siūlomą Europos prokuratūros struktūrą į nacionalinę teisę.

Europos Komisija 2013 m. liepos 17 d. pateikė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo, COM(2013) 534, kuriuo siūlo įsteigti naują Europos Sąjungos struktūrą su plačiais įgaliojimais baudžiamojo persekiojimo už nusikaltimus finansiniams Sąjungos interesams srityje, kuriuos ji įgyvendintų valstybėse Europos Sąjungos narėse.

 

 Akimirkos iš renginio:

 

 

 

 

 

 

 

 

 Seimo Europos informacijos biuro nuotraukos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 
 
 
 
 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
    010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Rugsėjis
    2017     
 
 
{Europa go}