2017 m. liepos 22 d.
Naujienos
Apie biurą
ES reikalų svarstymas Seime
Europos Parlamento nariai iš Lietuvos
Bendra informacija apie ES
Euras Lietuvoje
Europos Sąjungos institucijos
Aktualūs dokumentai
Klauskite - atsakome
Skaitykla
Seimo EIB renginiai
Europos Savaitė Seime
Seimo Europos klubas
Pirmininkavimas ES Tarybai
IPEX ir Seimas

 

 

Prisijungimo vardas: 

Slaptažodis: 
Prisiminti
 

Pirmininkavimas Europos Sąjungai 

Pirmininkavimas Europos Sąjungai  – tokia nustatyta tvarka, kai kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė paeiliui po pusę metų pirmininkauja Ministrų Tarybai (ir jos sudedamiesiems organams – komitetams, darbo grupėms). Įsigaliojus Lisabonos Sutarčiai, t.y. pradedant 2010 m. I pusmečiu, Ispanijos pirmininkavimu, valstybė narė nebepirmininkauja Užsienio reikalų Tarybai ir Europos Vadovų Tarybai.  Pagal Europos Sąjungos sutarties su pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonoje pasirašyta Lisabonos sutartimi, 16 straipsnio 9 dalį:

„Įvairios sudėties Tarybai, išskyrus Užsienio reikalų tarybą, pirmininkauja valstybių narių atstovai Taryboje lygios rotacijos tvarka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 236 straipsnyje nustatytas sąlygas.“

Užsienio reikalų Tarybai vadovauja nuolatinis Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ( Šiuo metu tai yra p. Catherine Ashton), o Europos Vadovų Taryba  turi 2,5 metų renkamą nuolatinį pirmininką ( šiuo metu juo paskirtas buvęs Belgijos Respublikos užsienio reikalų ministras pirmininkas yra Herman Van Rompuy).

Pirmininkavimas Tarybai rotacijos principu buvo įvestas pagal Europos Bendrijų sutartis. Iš pradžių buvo nustatyta ir Tarybai pirmininkaujančių valstybių rotacijos tvarka: jos turėjo keistis kas pusę metų lotyniškosios abėcėlės tvarka atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės vardo transkribavimą tos šalies kalba. Rotacijos data – kiekvienų metų sausio 1 ir liepos 1 d. (lygiai po pusmetį). 1993 m. įsigaliojus Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiai rotacijos tvarka buvo kiek pako­reguota ir nustatyta konkreti valstybių pir­mininkavimo seka per artimiausius 12 me­tų. Be to, pirmininkaujama pagalTrio (trejeto)  modelį. Šio modelio esmė – stabilesnis ir suderintas pirmininkavimas, kuriant bendrą trijų paeiliui pirmininkaujančių šalių programą ir iš dalies derinant darbotvarkę.  Trio šalys parenkamos taip, kad kuo labiau skirtųsi geografine padėtimi, dydžiu ir administraciniais pajėgumais.

Pirmininkavimo planą iki 2020 m., nubrėžtą 2007 m. Tarybos sprendimu, galite rasti čia).

Iš pradžių pirmininkaujanti valstybė sa­vo teritorijoje surengdavo bent vieną Eu­ropos Vadovų Tarybos susitikimą. Papras­tai Europos Vadovų Taryba kuriame nors pirmininkaujančios valstybės mieste rink­davosi kiekvienų metų birželio ir gruodžio mėn. Be to, vieną kartą per pusmetį, o jei­gu reikėdavo - ir daugiau kartų vykdavo neeiliniai Europos Vadovų Tarybos susiti­kimai. Vienoje prie 2001 m. pasirašytos Ni­cos sutarties pridėtoje deklaracijoje numa­tyta, kad nuo 2002 m. bent vieną kartą per pusmetį Europos Vadovų Tarybos susitiki­mai vyks Briuselyje, o kai ES narių bus 18, visi susitikimai vyks tik Briuselyje, o ne pirmininkaujančioje valstybėje.

 

Kaip vyksta pirmininkavimas

Pirmininkaujančios šalies užduotis – tarpininkauti derinant įvairius valstybių narių interesus, vadovaujantis neutralumo principu, ir kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku bei nuolatiniu Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovauti ES išoriniame pasaulyje. Pirmininkavimo funkcijos [2]:

  1. Bendras pirmininkavimas Tarybai – ES valstybių atstovų susitikimų Tarybos komitetuose, darbo grupėse ir kt. Organizavimas, logistika.
  2. Tarpininkavimas ir kompromisų paieška (tarp konkrečių ES valstybių ir tarp ES valstybių ir Europos Komisijos).
  3. Politinė lyderystė – ES politikų tikslų ir prioritetų nustatymas.
  4. vidinė (Europos Sąjungoje su kitomis jos institucijomis) ir išorinė (santykiai su pasauliu) reprezentacija.

Lisabonos sutartis, sukurdama mišrią pirmininkavimo ES sistemą (valstybės narės ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko funkcinį pasidalijimą), pirmininkaujančiai valstybei narei iš dalies sumažino pirmininkavimo sričių skaičių ir administracinę naštą, o kartu aiškiau atskyrė politinę ir administracinę pirmininkavimo ES atsakomybę ir funkcijas.

Galima pridurti, jog pirmininkavimo funkcija ne tik padeda stiprinti ES viršnacionalinį lygmenį, bet kartu pirmininkaujančioji šalis gali išnaudoti savo formalią poziciją savo nacionaliniams interesams tenkinti (ji turi nemenką įtaką rengiant Tarybos darbotvarkę, naudodamasi tarpininkės vaidmeniu gali paremti jos preferencijas atitinkančias kitų šalių iniciatyvas, gali prieiti prie platesnių informacinių resursų). Žinoma, visos galimybės priklauso nuo kiekvienos valstybės narės galių. Be to, pirmininkavimas trunka tik šešis mėnesius, darbotvarkės rėmai jau būna apibrėžti, išorinio pasaulio įvykiai gali sugriauti planus ir politinėje erdvėje atsiradusias galimybes.

 

 Kokie lūkesčiai pirmininkaujančios valstybės atžvilgiu?

 

  1. kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir institucijų akyse, ji laikoma lydere, nustatančia trumpalaikius uždavinius ir siūlanti ilgalaikius tikslus.
  2. svarbių sprendimų „aklavietėse“ iš jos tikimasi kūrybiškų pasiūlymų ir „persilaužimą“ pasiekti padedančių kompromisų, priimtinų daugumai ar visoms ES šalims.
  3. nacionaliniame lygmenyje, pirmininkavimo laikotarpis laikomas galimybe paspartinti ir paremti konkrečius nacionalinius interesus.
  4. tikimasi, kad ji sukurs darbinę aplinką, padedančią siekti sutarimo: susitikimai ir posėdžiai turi būti parengti ir vedami be priekaištų ir nesklandumų, dokumentai išplatinami laiku ir visomis kalbomis, logistika ir transportas veikti tinkamai [1].

Naudota literatūra:

1.European Union Council presidencies. A comparative perspective./ Ed.Ole Elgstrom. – London, 2003.

2.Vokietijos, Portugalijos ir Slovėnijos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungai lyginamoji analizė./ Karolis Aleksa, Julijus Grubliauskas, Nortautas Statkus, Žygimantas Vačiūnas, Povilas Žielys. – Vilnius, 2007.

 

Šias knygas galite rasti Seimo Europos informacijos biuro skaitykloje

 
 
 
 
 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
     0102
03040506070809
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31      
Liepa
    2017     
 
 
{Europa go}